Už šį projektą balsavo 48, prieš – 6, susilaikė – 28 Seimo nariai.
Tiesa, Seimo palaimintas gairių projektas po pataisymo iš 33 puslapių sutrumpėjo iki 13. Tam tikri gairėse išdėstyti nuostatai sukėlė abejonių.
Anot dokumento rengėjų, Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių tikslas yra inicijuoti naują Lietuvos sveikatos tausojimo ir stiprinimo politiką, nustatyti esmines Lietuvos sveikatos tausojimo ir stiprinimo srities politikos kryptis ir iškelti strateginius uždavinius.
„Sveikatos tausojimo ir stiprinimo gairės – tai dokumentas, kuris gali iš esmės duoti startą permainoms Lietuvos sveikatos sistemoje.
Kaip žinia, Lietuvos sveikatos sistemos įstatymas buvo priimtas 1994 metais, bet visiškai neseniai vienas iš to įstatymo autorių Vytenis Povilas Andriukaitis paskelbė, kad Lietuvoje sveikatos sistemos nėra. Ir nėra todėl, kad visa eilė rodiklių kasmet vis prastėja.
Gairėse situacija aprašyta, tačiau reikia priminti, kad vos ne pusė jaunuolių netinka karinei tarnybai dėl prastos sveikatos. Jauname amžiuje žmonės serga ligomis, kuriomis anksčiau sirgdavo tik seneliai“, – pristatydamas gaires Seime pastebėjo D.Kepenis.
Parlamentaras priminė, kad neseniai Seime buvo priimta Jungtinių Tautų darnaus vystymosi strategijos rezoliucija. Lietuvoje pradėjo veikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri dabar ėmėsi atsakomybės už mūsų jaunosios kartos sveikatą ir mokymą. O kovo 1 dieną devyni universitetai pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu, anot D.Kepenio, kaip tik ir turi tapti mūsų šiandien svarstomas nutarimas dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos.
„Devyni universitetai laukia šito nutarimo, nes jie yra pasidalinę tą klausimų ratą – kiekvienas paėmęs pagal savo specifiką, pagal savo kryptį ir tikrai žada įdiegti rimtą indėlį, kad Lietuvoje sveikatos sistema augtų, stiprėtų ir, kad mūsų jaunoji karta augtų sveika ir harmoninga“, – teigė D.Kepenis.
D.Kepenio partijos bičiulis profesorius Algimantas Kirkutis pastebėjo, kad Lietuva pagal kai kuriuos labai svarbius sveikatos rodiklius Europos Sąjungoje yra paskutinėje vietoje.
„Reikia Seimo ir Vyriausybės dėmesį nukreipti nuo ligų simptomų gydymo į ligų priežasčių panaikinimą. Pasaulio sveikatos organizacija ir mokslininkai įrodė, kad daugiau kaip 80 procentų visų problemų yra būtent ligų priežasčių gydyme: ne gydymo praktikoje, bet būtent profilaktinėje medicinoje. Todėl šitos parengtos sveikos gyvensenos gairės iš esmės yra labai svarbios, nes jos politiniame lygmenyje nurodo perspektyvą, kaip pasukti sveikatos apsaugos sistemą nuo gydymo į prevencinę sistemą“, – komentavo A.Kirkutis, kvietęs palaikyti iniciatyvą.
Kaip minėta, pritarta gerokai sutrumpintoms gairėms.
Seimo nariai Gintaras Steponavičius, Aušrinė Armonaitė, Bronislovas Matelis, Edmundas Pupinis, Gintaras Vaičekauskas ir Simonas Gentvilas siūlė išbraukti ir punktą, kuriame parašyta: „Formuojasi neteisingos mitybos įpročiai, o tai veikia gyventojų (vartotojų) sveikatą.“.
„Ar nėra priešingos tendencijos, kad kaip tik vis daugiau Lietuvoje vyksta sąmoningumo ir žmonės kaip tik pradeda sveikiau maitintis?“ – klausė vienas iš iniciatorių išbraukti straipsnį apie mitybą liberalas G.Steponavičius.
Tačiau šioms siūlytoms pataisoms nebuvo pritarta.
Nepritarta ir kai kurių Seimo narių pasiūlymui išbraukti punktą dėl sveikos gyvensenos stebėsenos sistemos sukūrimo.
Esą duomenys apie sveiką gyvenseną, mitybą ir sportą ir taip renkami, tad papildomų duomenų rinkimas būtų perteklinis.
„Puikiai žinote, kad duomenys apie gyvenseną, apie sportavimo lygmenį, apie mitybą ir kitus dalykus yra renkami. Papildomos stebėsenos kūrimas kurtų papildomą naštą ne tik tiems, kas tuos duomenis rinktų, bet apkrautų visus. Pabandykite įsivaizduoti, kaip surinkti duomenis apie kiekvieno žmogaus gyvensenos ypatumus: kokį nors čipą įsegti jam žinant ar nežinant, užsnūdus ar dar kitaip?“ – ironavizavo G.Steponavičius.
Be to suabejota, ar reikėtų valdžios institucijoms žinoti apie kiekvieno žmogaus fizinį aktyvumą.
„Iš tikrųjų įdomu, kai valdžios institucijos stebės ir analizuos žmonių fizinį aktyvumą. Mes kiekvienas galime stebėti savo fizinį aktyvumą. Dabar yra tam skirti įrankiai. Ar tikrai būtina valdžios institucijoms tą žinoti? Nemanau“, – kalbėjo parlamentarė A.Armonaitė.
Seimo narė pastebėjo, kad abejonių kelia ir tai, kaip toks pasiūlymas bus įgyvendintas praktiškai, ar nebus nueita iki absurdo.
LŽVS pirmininko pavaduotojas Seimo narys Tomas Tomilinas sakė suprantantis liberalų susirūpinimą, nes tokie dalykai, kaip asmens duomenų apsauga yra fundamentalūs ir duomenys turi būti tik nuasmeninti.
„Bet kuo mažiau lieka konkretumo konkrečiose gairėse, tuo blogiau toms gairėms. Tai stebėti mūsų fizinį aktyvumą bendrai, daryti išvadas apie mūsų pažangą yra tikrai reikalinga. Manau, jokių pavojų čia nėra“, – patikino T.Tomilinas.
Konservetorius E.Pupinis pasidžiaugė: „Dėkui Dievui, kad iš 31 puslapio liko tik 13 puslapių – tai didelis pasiekimas. Tačiau smulkmenų dar yra likę: tam tikros nuomonės išraiškos, negu rimti argumentai. Ir patys daugumiečiai negali savęs pliekti dėl to, kad situacija negerėja, o blogėja. Jeigu jums taip atrodo, tai kam tada jūs dirbate, juo labiau tuos faktus rašote kaip rezoliucija, kad viskas blogai?“
