Ketvirtadienio rytą, birželio 20 dieną, Vilniaus Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykloje žurnalistams buvo pristatyti SAM kartu su Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija (LRVVKA) parengti receptai gydymo ir ugdymo įstaigoms. Žurnalistai turėjo galimybę patys paragauti patiekalų, deja, jie nepasirodė tokie gardūs, kaip galbūt tikėjosi receptų kūrėjai.
Sultinys – vanduo su makaronais
Dalis patiekalų buvo prėski ir beskoniai. Štai vištienos sultinys su viso grūdo makaronais buvo visiškai be jokių prieskonių. Tai buvo tiesiog beskonis skystis, vanduo, kuriame virė šiek tiek daržovių ir plaukiojo keletas makaronų. Valgiaraščio sudarytojai tvirtina norėję, kad maistas būtų kuo sveikesnis, su kuo mažiau druskos, kurios Lietuvos gyventojai suvartoja gerokai daugiau, nei rekomenduoja specialistai.
Tačiau maistą galima gardinti ne tik druska, bet ir įvairiais kitais prieskoniais, kurių į sultinį įdėti buvo paprasčiausiai pamiršta.
Nesužavėjo ir varškėčiai, kurie vėlgi pasirodė prėski, tarsi būtų padaryti vien iš miltų ir varškės, šiuo atveju stengiantis nepadauginti cukraus. Nebandyta jų pagardinti net cinamonu ir situaciją vargiai gelbėjo prie jų patiektas uogų užpilas, jogurtas ir grietinėlė.
Pristatydama varškėčius viena iš valgiaraščių kūrėjų, Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos atstovė Aida Matulevičiūtė norėjo paneigti mitą apie grietinę, neva tai – nesveikas produktas.
„Grietinė yra vis dėlto leidžiama maitinimo apraše, tiesiog ribojamas riebumas, keikis ir taip toliau. Kartais nereikia radikalių priemonių, kaip keisti grietinę jogurtu, kas vaikams dažnai yra nepriimtina. Tiesiog reikia duoti vaikams atskirai įsidėti“, – paaiškino A.Matulevičiūtė.
Buvo padėta ir šiek tiek vaisių: bananų, apelsinų, kurie palikti supjaustyti, bet palikti su žievelėmis, kad juos būtų patogiau pasiimti, o bananai su žievelėmis palikti dar ir todėl, kad nenulupti mažiau juoduoja.
Taip pat patiektos dvi košės: viena grikių, kita – iš viso grūdo avižų su džiovintais abrikosais ir duonos trupiniais, bet jų ragauti net nesinorėjo ragauti. Tiesiog nežadino apetito.
Vargu, ar šią košę, padėtą ant švediško stalo (o sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga norėtų, kad mokyklos pamažu pereitų prie švediško stalo principo, kuomet vaikai įsideda patys, ką ir kiek nori), į lėkštes dėsis moksleiviai.
Pangasiją pakeitė šamu
Gardesni buvo tik kesadilija, jautienos ir žuvies patiekalai. Žuvies patiekalui panaudotas šamas. Jis – brangesnis už šaldytą pangasiją (Lietuvos tiekėjų tiekiamo šamo filė kilogramas kainuoja 7,5 euro), bet, kaip sakė A.Matulevičiūtė, tiekti šamą vis tiek labiau apsimoka, už pigesnę pangasiją.
„Su pangasija yra problema. Štai reali situacija: mes gauname penkis kilogramus pangasijos, kuri yra be papildomo ledo, ją atvėsiname ir tada išeina tik du kilogramai. Jei skaičiuojame savikainą, tikrai šamą yra geriau daryti, nes išeina šviežias produktas ir tikras skonis“, – paaiškino A.Matulevičiūtė, pridūrusi, kad iš tų pačių tiekėjų galima pirkti ne tik šamo filė, bet ir pigiai kainuojančius kaulus iš kurių, įpjausčius nuo salotų likusius morkų galiukus esą galima išvirti visai gardų sultinį.
Patiekalai kainuoja centus
Pasidomėjus, kokia yra moksleiviams tiekiamų patiekalų savikaina, A.Matulevičiūtė sakė, kad patiekalai kainuoja centus, nes vaikams skirtos porcijos nėra didelės ir pridūrė, kad kainos skirtingose savivaldybėse moksleivių patiekalų kainos gali skirtis.
„Porcijos šiuo atveju yra šimtas gramų, ir jei mes kabame, kad tai yra 7–11 metų vaikas, 1700 kalorijų turėtų būti sunaudojama per dieną, 25–35 procentai iš to turėtų būti būtent pietūs, kurie dažniausiai valgomi mokykloje. Praktiškai su visais patiekalais ir vaisiais telpame iki euro“, – komentavo specialistė.
A.Matusevičiūtė tvirtino, kad, nepaisant to, jog anksčiau pristatyti mokykloms skirtų valgiaraščių patiekalai buvo plačiai kritikuojami, ji sulaukusi ir teigiamų atsiliepimų. Anot šefės, ne vienas žmogus namie pats pabandė tokius patiekalus pagaminti ir dėkojo jai, kad skanu.
Sieks pereiti prie švediško stalo principo
Kaip minėta, A.Veryga ir LRVVKA siekia, kad vis daugiau mokyklų ateityje pereitų prie švediško stalo principo. Kol kas tokį maitinimą organizuoja vos kelios mokyklos – daugiausia Kauno rajone. Bet esą privalumai tokio maitinimo principo akivaizdūs.
Anot A.Matusevičiūtės, kaip rodo gyvi pavyzdžiai, net ir pradinių klasių moksleiviai, priešingai nei nuogąstaujama, puikiai įsideda patys karštų patiekalų, net įsipila sriubos ir įdeda draugams.
„Be to, jie turi laiko daugiau pabendrauti, nes taip sutaupomas laikas. Būna visai kitokia maisto vartojimo kultūra.
Kadangi vaikai yra bene greičiausiai prisiadaptuojanti grupė žmonių. Jie tikrai neprisideda per daug maisto. Vienas iš pavyzdžių: vienoje mokykloje buvo 200 vaikų maitinami ir buvo tik apie 2 kilogramus atliekų. Todėl ir sakome, kad sumažėja nuo 50 iki 90 proc. išmetamo maisto“, – aiškino A.Matusevičiūtė.
Pristatant dar kartą patobulintus valgiaraščius sveikatos apsaugos ministras A.Veryga vylėsi, kad virtuvės šefai padės sulaužyti mitus, kad sveikatai palankus maistas neskanus, kurį reikia į save kišti per prievartą.
Deja, šiuo valgiaraščiu, panašu, kad visiškai mito paneigti nepavyko.
