Taip skubiosios pagalbos skyrių apibūdina vilnietis gydytojas Andrius Černauskas, apie tai parašęs knygą „Pragaro ambulatorija“.
Skubioji medicina – viena arčiausiai žmogaus esančių sričių. Pragaro ambulatorijoje staiga ir ne savo noru gali atsidurti kiekvienas. Todėl ši knyga – ne tik pasakojimas apie tai, kaip viskas vyksta skubiosios pagalbos skyriuje, bet ir ramių, išmintingų patarimų rinkinys.
A.Černauskas tikino, kad ši knyga – tai pradžiamokslis banalių tiesų, kurias turėtų žinoti ir objektyviai vertinti kiekvienas.
„Tai kūrinys, su kurio tiesomis galite sutikti ne visada, galite ir nepritarti man, nes kai kuriuos dalykus galbūt aprašiau per švelniai ar per šiurkščiai“, – įspėjo gydytojas.
„Pragaro ambulatorija“ – tai kasdienybė gydytojo akimis, ir kartais tai gali būti įdomiau už bet kurį romaną.
1929-aisiais pirmą kartą išleista švedų psichiatro ir rašytojo Axelio Munthe’s autobiografinė „Knyga apie San Mikelę“ – tai ir gydytojo užrašai, ir autobiografija. Ji nė kiek nepaseno iki šių dienų.
A.Munthe pripažino, kad, norint parašyti knygą apie save, tereikia visomis išgalėmis stengtis galvoti apie kitus.
Knygoje pasakojama apie gydytojo sutiktus įdomius ir žinomus žmones (knygoje šmėsteli rašytojas Guy de Maupassant’as, gydytojas Louis Pasteuras), turtingus ir vargšus, sunkiai sergančius ir hipochondriškas Paryžiaus damas, kurioms jų pačių labui reikia sugalvoti ligą.
Tai gyvenimo išminties knyga, skaitoma iš kartos į kartą. A.Munthe’s požiūriu, gyvenimas tebėra toks, kaip visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it sfinksas.
Samuelio Shemo „Dievo namai“ – tai amerikiečių literatūros klasika, ir tūkstančiai medikų įspėja savo atžalas: „Neperskaitęs šios knygos negali stoti į medicinos mokyklą, o įstojusiems tai – medikų biblija.“
Samuelis Shemas (tikroji pavardė Steve’as Bergmanas) studijavo mediciną Harvarde ir Oksforde, o 1978 m. išleido autentiška patirtimi Bostono ligoninėje paremtą romaną „Dievo namai“.
Romanas, iš pradžių sutiktas mirtina tyla, netruko sukelti tikrą nuomonių audrą ir virto tikru bestseleriu Amerikoje ir Europoje. Tai knyga, atskleidžianti operacinių užkulisius.
Tai gilus pjūvis, kartu – labai juokingas, jaudinantis pasakojimas apie gydytojų internų pirmuosius savarankiško darbo metus. Ir gydytojai, ir ligoniai tampa aukomis, neturinčiomis pasirinkimo: „Kas gali būti daroma, turi būti daroma, nes tai galima padaryti.“
S.Bergmanas po „Dievo namų“ triumfo išėjo į viešumą, skaitė paskaitas tema „Kaip išlikti žmogiškam medicinoje“.
Apie save gydytojas yra pasakęs: „Didžiausia dovana, kokią esu gavęs kaip rašytojas, yra gebėjimas priversti juoktis.“
Parengė Danutė JONUŠIENĖ
