Pasirodo, 50 metų ir vyresni žmonės, vartojantys antidepresantus, net tris kartus labiau rizikuoja susirgti silpnaprotyste.
Taip yra todėl, nes šie vaistai gali pažeisti ar net nužudyti gyvybiškai svarbias smegenų ląsteles, aiškina milžinišką tyrimą atlikę mokslininkai.
Pastebėta, kad silpnaprotystė yra net 3,4 karto aukštesnė tarp tų, kurie vartojo depresiją gydančius vaistus, būdami vyresni nei vidutinio amžiaus.
Tyrėjų teigimu, šis atradimas turėtų paskatinti žmones ir gydytojus labiau pasverti galimą gydymo antidepresantais rizikos ir naudos santykį.
Bet vienas ekspertas įspėjo mokslininkus, kad pati depresija gali būti vienas iš ankstyvųjų demencijos simptomų ir rezultatas ilgus metus smegenyse trunkančių pakitimų.
Kitų teigimu, nėra įrodymų, kad vaistai sukelia smegenų ligą. Esą tiesiog egzistuoja ryšys tarp šių dviejų būklių ir nereikėtų vengti gydyti depresijos.
Atlikdami tyrimą 2013-2017 metais tyrėjai iš Izraelio, Švedijos ir JAV, Niujorko, stebėjo 71 tūkst. 515 realių pacientų iš Izraelio grupę.
Visi šie žmonės 2012 metais jau buvo vyresni nei 60 metų, bet jiems dar nebuvo diagnozuota demencija.
Tirti asmenys buvo suskirstyt į pastarąjį dešimtmetį vartojusius antidepresantus (jų buvo 3 tūkst. 688) ir į nevartojusius (tokių buvo 67 tūkst. 872).
Net 11 proc. antidepresantus vartojusių žmonių iki pasibaigiant tyrimui susirgo silpnaprotyste. Iš viso tokių buvo 407 žmonės.
Grupėje, kurioje buvo nevartoję vaistų žmonės, silpnaprotyste susirgusiųjų tebuvo 2,6 procento (1 tūkst. 769 žmonės).
Palyginus rezultatus paaiškėjo, kad vartojusių antidepresantus grupėje demencijos rizika buvo net 3,4 karto aukštesnė.
Bendrasis demencija susirgusių žmonių skaičius buvo apie 5-6 procentai. Vadinasi, silpnaprotystė grėsė kas dvidešimtam, bet vaistai tą riziką didino labiau, nei kitiems.
„Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad antidepresantų vartojimas vyresniame amžiuje gali padidinti demencijos riziką“, – sakė Haifos universiteto Izraelyje mokslininkai, kurių grupei vadovavo daktaras Stephenas Levine'as.
Jie pranešė, kad negali nurodyti tikslesnių rezultatų apie skirtingus vaistų tipus, kadangi buvo stebėti tik vieno tipo vaistais gydyti žmonės.
Tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad vaistai gali pažeisti nervus, sustabdyti nervinių ląstelių augimą arba būti nuodingi normalioms smegenų ląstelėms.
Tačiau vienas ekspertas sakė, kad šis atradimas neturėtų skatinti žmones liautis vartoti antidepresantus ir atrastas ryšys išties gali būti kiek kitoks, nei mano tyrimo autoriai.
Londono universitetinio koledžo senų žmonių psichiatrijos ekspertas profesorius Robas Howardas portalui „Mail Online“ sakė: „Anksčiau manyta, kad depresija yra rizikos veiksnys susirgti demencija. Bet pažvelgus į ilgesnį laikotarpį, kai praeina daugiau nei 20 metų, kol kas nors suserga demencija, tai neatrodo kaip įrodymas.
Tai atrodo tik kaip apytikslė demencijos diagnozė, o žmonėms, turintiems demenciją, greičiausiai progresuojantis smegenų pažeidimas vyksta daug metų.
Mes vis dažniau matome, kad depresija yra kaip Alzheimerio tipo patologijos smegenyse požymis“, – kalbėjo profesorius.
R.Howardas pridūrė, kad tyrimas privalo būti pristatytas atsargiai, vengiant „gąsdinti“ žmones, kuriems labiausiai reikia gydymo antidepresantais.
Karališkojo psichiatrų koledžo prezidentė profesorė Wendy Burn pridūrė: „Nėra įrodymų, kad antidepresantai sukelia demenciją. Tarp to yra asociacija, nes žmonės, turintys demenciją, labiau linkę į depresiją ir todėl labiau linkę vartoti antidepresantus“.
O Alzheimerio visuomenės tyrimų vadovas daktaras Jamesas Pickettas pastebėjo: „Šiuo tyrimu neištirtos dozės ir skirtingų antidepresantų poveikis, taip pat, kaip ilgai juos žmonės vartojo, kas yra svarbūs klausimai gydyme.
Ankstyvosiose frazėse sudėtinga atskirti depresiją nuo demencijos ir įmanoma, kad žmonėms, susirgusiems demencija buvo neteisingai nustatyta diagnoze ir išrašyti antidepresantai.
Tačiau, nors ir šis tyrimas nėra baigtinis, jis parėmė mūsų tyrimą, parodžiusį, kad kai kurie antidepresantų tipai gali nežymiai padidinti riziką, jog demencija bus siejama su jais“.
Daktarė Laura Phipps iš Jungtinės Karalystės Alzheimerio tyrimų pridėjo: „Kai kurie ankstesni tyrimai susiejo tam tikrus antidepresantų tipus su aukštesne demencijos rizika dėl jų poveikio neurotransmiteriams.
Tačiau depresija taip pat gali būti ankstyvasis demencijos simptomas, tad antidepresantų vartojimas gali atspindėti šiuos ankstyvuosius smegenų pokyčius.
Daugybė gydymo metodų, kurie yra naudingi, taip pat turi šalutinį poveikį. Nors gydytojai, išrašydami bet kokį vaistą, privalo pasverti naudą ir žalą, tolimesnis vaistų poveikis demencijos rizikai gali padėti geriau informuoti tuos, kurie priima tokius nutarimus.
Izraelio tyrėjai savo tyrimų duomenis paskelbė žurnale „Americant Journal of Geriatric Psychiatry“.
Parengta pagal „Daily Mail“
