Suskaičiavo, kiek alkoholio pernai išgėrė lietuviai: nerimą kelia dvi tendencijos

2019 m. gegužės 30 d. 09:51
Vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 11,2 litro legalaus alkoholio – 1,1 litro mažiau nei 2017 metais (12,3 litro). Alkoholio suvartojimas šalyje mažėja šeštus metus iš eilės, aukščiausią lygį jis buvo pasiekęs 2011 ir 2012 metais – 14,7 litro. 
Daugiau nuotraukų (1)
Legalaus alkoholio vartojimo rodikliai parengti atėmus atvykusių turistų suvartotą ir pasienio prekyboje įsigytą alkoholį bei įskaitant Lietuvos turistų užsienyje suvartotą alkoholį, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. 
Pernai šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir panašiai), arba 5 proc. mažiau nei 2017 metais. Vyno ir fermentuotų gėrimų parduota 3,4 mln. dekalitrų (19,5 proc. mažiau), alaus – 21,9 mln. dekalitrų (5,9 proc. mažiau). 
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos pernai padidėjo 2,1 procento. Labiausiai pabrango Lietuvoje pagamintas alus – 4,8 proc., importinis alus – 4 proc., trauktinės – 3,9 proc., vermutas – 3,8 proc., Lietuvoje pagaminta degtinė – 3,1 proc., tuo metu viskis atpigo 2,5 procento. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2018-ųjų kovo 1 dienos pradėtas taikyti didesnis akcizo
tarifas. 
Lietuvoje pernai buvo pagaminta 0,963 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį – 6,7 proc. mažiau nei 2017 metais. Vynuogių vyno ir vermuto gamyba pernai padidėjo 14,8 proc. iki 0,47 mln. dekalitrų. 
Fermentuotų gėrimų pagaminta 4,7 mln. dekalitrų – 13,4 proc. mažiau nei 2017 metais. Iš fermentuotų gėrimų sumažėjo neputojančių gėrimų (47,6 proc.), sidro (43 proc.), vaisių ar uogų vyno (17,1 proc.) gamyba, tačiau 3,5 proc. išaugo putojančių gėrimų gamyba. 
Daugiausia pernai pagaminta alaus – 28,5 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 3,8 procento. 
2018 metais labiausiai išaugo spiritinių gėrimų importas ir eksportas – atitinkamai 10,8 proc. ir 25,8 proc., taip pat alaus – atitinkamai 14,6 proc. ir 5,3 procento. Fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 14,3 proc., eksportas padidėjo 5,1 proc., vyno importas ir eksportas sumažėjo atitinkamai 7,4 proc. ir 8,5 procento. 
Mirčių ir ligų sumažėjo, tačiau daugiau nusikaltimų ir eismo įvykių
Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai mažiau sirgo su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis, taip pat mažiau žmonių nuo šių ligų mirė, tačiau išaugo neblaivių asmenų nusikaltimų ir sukeltų eismo įvykių skaičius.  
Statistikos departamento duomenimis, pernai nuo alkoholio vartojimo sukeltų ligų mirė 507 žmonės, tai – 69 mažiau negu 2017 metais.  
Daugiausiai mirusių žmonių sirgo alkoholine kepenų liga, taip pat mirė atsitiktinai apsinuodiję alkoholiu bei nuo alkoholinės kardiomiopatijos – širdies nepakankamumo dėl kasdienio alkoholio vartojimo. 
Dažniau nuo tokių ligų miršta vyrai – jų mirtingumas 3,2 karto didesnis už moterų. 
Daugiau nuo tokių ligų mirė kaimo gyventojų – 100 tūkst. miesto gyventojų teko 18 mirusiųjų dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių ligų, kaimo – 20 mirusiųjų. 
Sumažėjo ir sergamumas 
Pernai metų duomenimis, 100 tūkst. gyventojų teko 863 asmenys, išgirdę su alkoholio vartojimu susijusią diagnozę. 2017 metais tokių asmenų buvo 908. 
Daugiausia sergama alkoholine priklausomybe – 600 atvejų 100 tūkst. gyventojų, taip pat registruojama 169,5 alkoholio toksinio poveikio atvejų bei 93,8 alkoholinės psichozės atvejai. 
2017 metais sergamumas alkoholinėmis psichozėmis buvo beveik 11 proc. didesnis, alkoholio toksiniu poveikiu 5,4 proc. ir alkoholine priklausomybe – 3,7 proc. 
Vyrų ligotumas šiomis ligomis 3 kartus viršija moterų. 
Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35-39 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 45-49 m. amžiaus grupėje. 
Išaugo nusikalstamumas, padaugėjo eismo įvykių 
Anot statistikos, pernai 30 proc. (10,8 tūkst.) ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs žmonės – vienu
tūkstančiu daugiau nei 2017 metais. 
Policijos departamento duomenimis, pernai kas dešimtą kelių eismo įvykį sukėlė neblaivūs asmenys: iš viso dėl neblaivių žmonių kaltės užregistruoti 347 eismo įvykiai, 2017 metais tokių buvo 336. 
Juose žuvo 63 ir buvo sužeisti 492 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 22 ir buvo sužeisti 257 žmonės. 
2017 metais neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių buvo 3,3 proc. mažiau, o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių – 10 proc. mažiau. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.