Ne paslaptis ir tai, kad tokie rodikliai atspindi ir kasdienę realybę: akys įdarbinamos stebėti telefono ekraną vos pramerkus akis po nakties miego, o ir po to iki pat vėlaus vakaro dirba stebėdamos kompiuterio monitorių ir televizoriaus ekraną.
Vis daugiau jaunesnių žmonių pradeda naudotis akiniais, pastebėjo bendrovės „CliC“ atstovas Baltijos šalyse Darius Kuzmickas.
„Vis dažniau susiduriame su tokia realybe, kad dėl akinių kreipiasi vis jaunesni žmonės, – teigė D.Kuzmickas. – Tai, kad akys nuolat išsausėja, vaizdas tampa neryškus ir įskausta galva, tampa beveik kasdiene žmonių problema. Galiausiai tenka rinktis akinius tiek su apsauga nuo mėlynųjų spindulių, tiek jau ir su pakoreguotomis dioptrijomis.“
Iš tiesų mėlynoji spinduliuotė, arba kitaip – vadinamoji mėlynoji šviesa, kurią skleidžia tiek kompiuteriai, telefonai, tiek ir LED apšvietimas, šiomis dienomis tampa pagrindine regos prastėjimo priežastimi. Šios šviesos skvarba yra gilesnė nei kitų ultravioletinių spindulių dėl kiek didesnio šviesos bangos ilgio.
„Mėlynoji šviesa, ilgainiui žiūrint į monitorių ar telefoną, gali tapti pavojinga akims. 400-495 nm bangos ilgį turinti šviesa skleidžia ir didžiausią energiją, – pasakoja akinių bendrovės „CliC“ atstovas Baltijos šalyse D.Kuzmickas. – Pabandykime atkreipti dėmesį į daugelio žmonių dieną: atsikėlus paimamas telefonas į rankas, vonios kambaryje dažnu atveju mus lydi įjungtas LED apšvietimas, važiuojant į darbą – šalia padėtas telefonas, darbe – susikoncentravimas į kompiuterio monitorių, vakare – ne tik į kompiuterį ir telefoną, bet dar ir į nuolatos veikiantį televizorių. Įsivaizduokite, kokius šviesos smūginius impulsus nuolatos patiria mūsų akys.“
Dėl kasdienės rutinos, pasak „CliC“ akinių atstovo Baltijos šalyse, ir didelio tempo daugelis paprasčiausiai pamiršta tinkamai pasirūpinti savo sveikata.
„Šiais laikais, būtent skaitmenizacijos amžiuje, mes dažnai pamirštame, kad nesame robotai, mūsų šventovė – kūnas ir jos langai – akys, nuolatos turi prisitaikyti prie esamų iššūkių. Tai, kad šviesos impulsai gali pridaryti ir daugiau problemų, liudija ir beveik 100 lapų Europos Komisijos ataskaita, kurioje teigiama, kad šviesos poveikis vėlyvą vakarą gali sutrikdyti miego kokybę ir organizmo cirkadinį ritmą. O visa tai su kaupu gauname iš elektroninių prietaisų ir šviestuvų.
Skaitydami žinutes socialiniuose tinkluose ar straipsnius naujienų portaluose net ir gulėdami lovoje prarandame laiko nuovoką, todėl kelios minutės naršymo internete tampa keliomis valandomis“, – pasakojo akinių ekspertas.
Tačiau, nepaisant bauginančių faktų apie žmonių kasdienę veiklą ir kylančias grėsmes, verta atkreipti dėmesį ir į su metais besivystančią presbiopiją.
Itališkų akinių atstovo teigimu, sulaukus 40-50 metų atsiranda akių fiziologiniai pakitimai: „Senatvinė toliaregystė, moksliškais terminais vadinama presbiopija, dažniausiai pradeda savo darbą žmonėms, sulaukusiems 40–ies. Šios natūralios ligos procesas gana paprastas ir aiškus: su amžiumi akies lęšiukas standėja ir vis sunkiau keičia laužiamąją galią. Dėl to žmogus pradeda blogiau matyti iš arti, neretai skaitant tekstus raidės pradeda lietis ar atrodo lyg trūktų šviesos.
Tokiu atveju verta kreiptis į akių gydytoją, kad šis įvertintų, kokioje padėtyje yra akių žvitrumas ir ar jau laikas prieš skaitant užsidėti akinius su pakoreguotomis dioptrijomis“, – pasakojo akinių atstovas Baltijos šalyse.
Kalbėdamas apie kasdien spartėjantį tempą, natūraliai besivystančias akių problemas, akių veiklą dirbant prie kompiuterio ar naršant telefone, D.Kuzmickas teigė, kad kuriant „CliC“ akinius buvo atsižvelgiama į visas esamas šių dienų tendencijas.
Itališkų akinių atstovas Baltijos šalyse teigė, kad kurti akinius gali daugelis, tačiau ne visi pagalvoja, kas iš tikrųjų galėtų būti patogu ir tinkama.
„Ne paslaptis, kad akinių gamintojų yra begalė, tačiau dauguma jų taip ir neišeina iš komforto zonos ir neatranda mąstymo už rėmų, – šypsosi itališkų akinių atstovas. – Šioje vietoje posakis būtent atitinka tai, ką kolegos iš Italijos padarė kitaip – rinkai pasiūlė kitokią akinių rėmelio struktūrą. Atsižvelgdami į žmonių įpročius bei tempą, „CliC“ dizaino kūrėjai nusprendė, kad akiniai turi būti visada šalia, tačiau tuo pačiu ir nekliudyti, todėl akinių auselės buvo sujungtos į vientisą dalį, kuri suteikia galimybę akinius nešioti ant kaklo. Vis dėlto visas grožis slypi būtent priekyje, kurį jungia du magnetai. Tai leidžia akinius atskirti, užlenkti ir netgi nesunkiai paslėpti po marškinių apykakle“.
Nepaisant funkcionalumo, D.Kuzmickas taip pat pabrėžė, kad kuriant šiuos akinius nebuvo pamiršti ir prie kompiuterio aktyviai dirbantys žmonės: specialiai jiems yra pritaikomi nulio dioptrijų akinių stikliukai su apsauga nuo mėlynosios šviesos. Taip užkertamas kelias galimam akių nuovargiui ir su tuo susijusiems sveikatos sutrikimams.
„Kuriant „CliC“ akinius šimtas procentų dėmesio buvo skiriama jų funkcionalumui bei naudai akims. Įdomu tai, kad šie akiniai pirmiausia buvo kurti NASA astronautams, kad pastarieji savo skaitymo akinius visada turėtų po ranka, – atvirauja akinių „CliC“ atstovas Baltijos šalyse. – Dabar šie akiniai džiugina ir visus norinčius juos įsigyti.“
D.Kuzmickas taip pat pridūrė, kad funkcionalumas ir dizainas tiesiog negali būti nepastebėtas.
„Jei šie akiniai tinka ir astronautams bei yra naudojami kosmose, o ir televizijos bei serialo „CSI“ žvaigždė Sidas Hammerbackas be jų nesiskirdavo beveik kiekvienoje serijoje, tikiu, kad jų naudą atras ir kiekvienas, kuriam reikalingi patogūs, lengvi, elegantiški bei madingi akiniai, kurių nereikės ieškoti tarp kitų daiktų, nes jie visada kabės ant jūsų kaklo“, – šypsosi D.Kuzmickas.
