Vos prieš kelias dienas vykusios akcijos metu piktybinę ir itin pavojingą odos ligą ji nustatė septynmetei mergaitei.
„Jeigu tuomet, kai dar studijavau, buvo kalbama, kad vaikų iki 12 metų net nereikia tikrinti, nes jie neserga piktybinėmis odos ligomis, tai šiandien turime netgi keletą jaunesnių melanoma susirgusių pacientų“, – kalbėjo J.Česienė.
Ir tikrino, ir konsultavo
Pirmąją nemokamą patikrą Euromelanomos dienos proga ji surengė gegužės 7-ąją Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
Tądien gydytoja priėmė ir apžiūrėjo 32 žmones nuo 10 iki 75 metų. Vienam įtarta melanoma, vienam – lentigo maligna – tai odos paviršiumi plinančios melanomos forma, trims – bazalioma. Taip pat nustatyta keletas aktininių keratozių – ši liga dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms.
Visi tie, kuriems įtarta liga, buvo pasiųsti pas chirurgus. O tiems, kuriems nereikėjo chirurginio įsikišimo, gavo konsultaciją, kaip elgtis, kada pakartoti apžiūrą.
„Tai buvo ne tik apžiūra, bet ir švietėjiška akcija – su atėjusiais pasitikrinti kalbėjome apie apsauginius kremus, kaip juos naudoti. Pastebėjau, kad net ir jauni ar vidutinio amžiaus žmonės ignoruoja kremus, tiki visokiais mitais, neva jie daugiau kenkia, negu nepadeda, todėl jų nenaudoja“, – pasakojo gydytoja.
Akcija sulaukė neregėto populiarumo
Gegužės 19-ąją J.Česienė su kolegėmis odos ligų gydytojomis nemokamą patikrą surengė Klaipėdoje vykusio Vilties bėgimo metu – šį renginį, skatindamas solidarumą su sergančiaisiais vėžiu, inicijavo Šv.Pranciškaus onkologijos centras.
Dėl melanomos nemokamai buvo tikrinami ir konsultuojami visi norintieji. Išankstinės registracijos nebuvo.
Akcija sulaukė neregėto populiarumo – pirmieji žmonės prie gydytojų palapinės ėmė rikiuotis dar gerokai prieš prasidedant patikrai. Visas keturias su puse valandos, kol dirbo gydytojos, stovėjo nemenka norinčiųjų pasitikrinti eilė.
„Žmonės keitė vienas kitą. Vienus apžiūrėti užtrukdavo ilgiau, kitiems užtekdavo kelių minučių. Gaila, visų norinčiųjų patikrinti negalėjome, nes išsikrovė dermatoskopai – pagrindiniai mūsų prietaisai, padedantys diagnozuoti odos ligas.
Tačiau supratome: tokios akcijos labai reikalingos. Ir kartu tai tapo pamoka ateičiai, kaip geriau pasiruošti, kad galėtume patikrinti visus norinčius“, – įvertino J.Česienė.
Įtarimų sukėlė maždaug kas dešimtas
Penkios dermatologės iš Klaipėdos ir Kretingos per akciją patikrino 329 asmenis. Jauniausiam buvo vos vieneri, vyriausiam – 92-eji. Akcijos dalyvių amžiaus vidurkis – 43,5 metų.
Moterų patikrinta dvigubai daugiau nei vyrų. Vyrai dažniausiai atėjo su žmonomis, pavienių beveik nebuvo.
Akcijos metu pasitikrino viena nėščioji, apžiūrėti 46 vaikai iki 18 metų.
Maždaug kas dešimtam pasitikrinusiam nustatyta didesnių ar mažesnių apgamų pokyčių.
10 asmenų įtarti displastiniai apgamai – visiems jiems patarta kreiptis į dermatologą dėl tolesnio stebėjimo ir priežiūros, mat tokie apgamai gali supiktybėti.
15 asmenų nustatyta aktininės keratozės diagnozė – tai taip pat ikivėžinė liga, tad stebėti apgamus toliau turi gydytojai.
Nustatyta viena angiokeratoma – ikivėžinė liga, kada reikalingas chirurginis gydymas.
Dar dviem asmenims nustatyta bazalioma – piktybinė odos liga.
Piktybiškiausias odos vėžys – melanoma – įtarta dviems asmenims – 45 metų moteriai ir 60-mečiui vyrui. Abu jie gavo instrukcijas, kur kreiptis dėl tolesnio gydymo.
Gydytoja J.Česienė neslėpė: jai pačiai skaudžiausias akcijos įvykis – septynmetei nustatyta lentigo maligna – tai odos paviršiumi plintanti melanoma. 8 mm skersmens apgamas buvo ant mergaitės kojos.
„Mama dukterį atvedė nieko nesitikėdama ir nieko blogo neįtardama – tiesiog išgirdusi apie galimybę nemokamai pasitikrinti. Supiktybėjęs apgamas ant mergaitės kojos jai nekėlė rūpesčių. Tai tik įrodo, kaip svarbu pasirodyti gydytojams, kurie gali anksti pastebėti pavojingą ligą“, – kalbėjo gydytoja.
Ją nustebino ir tai, kad mergaitės mama ne itin susirūpino dėl diagnozės: gavusi instrukcijas, kur kreiptis, dar klausinėjo, ar negalėtų palūkėti, atidėti vizitus pas gydytojus.
Lentigo malignos diagnozė nustatyta ir pasitikrinti atėjusiai 28 metų moteriai.
Akcijas ketina rengti kasmet
Prmąją viešą patikrą surengusi gydytojos mano, kad tokios akcijas reikėtų rengti kasmet.
„Piktybinės odos ligos – aktuali problema: sergančiųjų melanoma daugėja, pacientai jaunėja. Ir tai pastebima visame pasaulyje. O čia – Klaipėdos kraštas, kur daugelis mėgsta degintis, nebijo saulės“, – pastebėjo J.Česienė.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad pasitikrinti atėję žmonės jautėsi laisvesni, negu gydymo įstaigoje, jiems nereikėjo registruotis iš anksto, niekas neklausė nei vardo, nei pavardės, patikra vyko greitai.
Gydytoja itin dėkinga jaunosioms savo kolegėms, kurios savanoriškai paaukojo laisvadienį ir nuoširdžiai tikrino bei konsultavo atėjusius pasitikrinti.
Miršta vienas iš trijų
Melanoma – agresyviausias odos vėžys,greitai išplintantis į kitus organus ir sukeliantis metastazes ir užklumpantis vis jaunesnius žmones. Mažas darinys odoje gali sugriauti žmogaus organizmą vos per keletą mėnesių.
Kasmet šia liga Lietuvoje suserga daugiau nei 300 žmonių, daugiau nei trečdalis miršta. Todėl labai svarbu užtikti ligą laiku. Patikros akcijos – puiki galimybė užtikti patį pavojingiausią odos vėžį – melanomą – anksti.
„Sergamumas melanoma kasmet padidėja apie 5 proc. Ypač skaudu, kad daugėja pažengusios melanomos atvejų“, – kalbėjo J.Česienė.
Gydytojai ypač nerimą kelia tai, kad daugėja vaikų, kuriems nustatoma melanoma ar kitos pavojingos odos ligos.
Saulės poveikis kaupiasi
Melanomos išsivystymą lemia ir genetika, ir žmogaus elgesys, pirmiausia – buvimas saulėje.
Todėl gydytoja primena: saulės spindulių poveikis kaupiasi – oda nieko nepamiršta. Kuo anksčiau vaikas pradeda leisti laiką tiesioginiuose saulės spinduliuose ir kuo ilgiau būna, tuo didesnė rizika, kad ilgainiui odoje atsiras supiktybėjusių ląstelių.
Lietuvių oda daugeliu atvejų yra labiau jautri, jie serga aktyviomis, agresyviomis melanomos formomis. Todėl tuo svarbiau nuolat save apžiūrėti ir, kilus net menkiausiam įtarimui, kreiptis į gydytojus.
Nėra visiškai patikimų požymių, iš kurių būtų galima pačiam atpažinti piktybinį apgamą. Todėl odoje atsiradus naujam dariniui arba pastebėjus, jog keičiasi apgamo forma, dydis, paviršius, kraštai ar spalva, darinys kraujuoja, peršti ar niežti, reikia nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar dermatologą.
Proveržis gydyme pasiektas atradus BRAF mutaciją
Kokios galimybės gydyti melanomą?
Jei anksčiau ši diagnozė dažniausiai būdavo mirties nuosprendis, šiandien nustatytos melanomą sukeliančios genų mutacijos įgalino sukurti efektyvius vaistus. Todėl laiku diagnozuota melanoma dažniausiai yra išgydoma. Šia liga sergantys ligoniai šiandien gyvena 3 kartus ilgiau nei prieš 10 metų.
Kaip pasakojo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Birutė Brasiūnienė, situaciją labai pakeitė pastarojo dešimtmečio mokslo pasiekimai, kai buvo išaiškinti specifiniai genai, itin svarbūs melanomai išsivystyti. Remiantis šiomis žiniomis, kuriami vaistai, kurie, blokuodami konkrečias navikinės ląstelės patogenezės grandis, stabdo melanomos progresavimą. Kliniškai tai pasireiškia ligos židinių mažėjimu ar išnykimu.
Manoma, kad apie 50 proc. sergančiųjų melanoma turi BRAF geno mutaciją. Kol nebuvo žinoma apie šios mutacijos svarbą, tol nebuvo veiksmingo gydymo.
Šiandien, jeigu sergančiajam išplitusia melanoma nustatyta BRAF mutacija, skiriama taikinių terapija (dviejų vaistų deriniu, BRAF ir MEK inhibitoriais), jeigu BRAF mutacija neigiama – imunoterapija.
Pasak B.Brasiūnienės, nepaisant didžiulio mokslo proveržio šio vėžio diagnostikoje ir gydyme, galimybės gydytis inovatyviais vaistais Lietuvą pasiekė ne taip greitai.
„Šiandien galime pasidžiaugti, kad nustačius BRAF mutaciją ketvirtos stadijos metastastavusios melanomos atveju Lietuvoje jau kompensuojamas dviejų taikinių terapijos derinys (anksčiau buvo kompensuojamas tik vienas vaistas), o antrai gydymo eilei, kai BRAF mutacija neigiama, jau kompensuojama imunoterapija. Pasaulis nuėjęs dar toliau – jau ir trečioji stadija, kai anksčiau po operacijos mes nieko neskirdavome arba skirdavome interferoną, gydoma taip pat, kaip ir ketvirtoji – inovatyviais vaistais. Kol kas Lietuvoje tokios galimybės neturime“, – aiškino pašnekovė.
NVI gydytojas onkologas chemoterapeutas dr. Vincas Urbonas pritarė, kad melanomos gydymo situacija Lietuvoje geresnė nei prie 4–5 metus, tačiau vis dar negalime pasigirti tokiomis galimybėmis, kokias turi Vakarų Europos šalys.
„Lietuvoje neturime registruotų visų inovatyvių vaistų, kuriuos turi kitos šalys melanomai gydyti. Taip pat, skirtingai nuo kitų, neturime galimybės skirti vadinamosios adjuvantinės (papildomos) terapijos išoperavus trečios stadijos melanomą, kad būtų ženkliai sumažinta atkryčio rizika“, – aiškino gydytojas.
Adjuvantinė terapija taikoma 12 mėnesių. Per tą laiką labai ženkliai sumažėja ligos progresavimo ir atkryčio rizika.
„Taip pat nedžiugina, kad negalime pakartotinai skirti to paties vaisto. Pavyzdžiui, ketvirtosios stadijos melanoma sergantis pacientas buvo gydomas taikinių terapija, po kurio laiko liga atsinaujino, jam buvo skirta imunoterapija, bet liga ir toliau progresuoja. Svetur leidžiama grįžti prie pirminės taikinių terapijos. Nors atsakas į gydymą nėra toks, kaip pirmą kartą, tai leidžia pratęsti žmogui gyvenimą“, – kalbėjo V.Urbonas.
