Testavimo savaitės akcija vyks Kauno klinikinėje ligoninėje, kur atvykus į ligoninės Infekcinių ligų priėmimo skyrių visą savaitę bus galima greitai ir nemokamai išsitirti dėl ŽIV ir hepatito C, o gegužės 20 d. plačiau sužinoti apie šias ligas iš gydytojų specialistų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pastaraisiais metais daugėjo žmonių, kuriems ŽIV diagnozė nustatyta, kai jie patys kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą. Pagal klinikinius požymius ištirtų dėl ŽIV asmenų skaičius taip pat padidėjo dešimtadaliu, lyginant 2018 m. su 2017 m.
„Tokios tendencijos rodo, kad gerėja ne tik pačių gyventojų informuotumas apie ŽIV, bet ir didėja medikų budrumas, kokiems simptomams esant, reikia įtarti ŽIV infekciją ir skirti diagnostinį ŽIV tyrimą“, – pažymėjo ULAC gydytoja, ŽIV/AIDS ir hepatitų priežiūros skyriaus vedėja Irma Čaplinskienė.
Pasak jos, analizuojant pastarųjų penkerių metų (2014–2018) atliekamų ŽIV tyrimų tendencijas pagal rizikos grupes, nustatyta, jog daugėjo dėl ŽIV ištirtų narkotikų vartotojų, 9 kartus padaugėjo dėl ŽIV ištirtų migrantų, pabėgėlių ir užsieniečių, tačiau nepakankamai tiriami asmenys, kuriems diagnozuota lytiškai plintanti infekcija.
ULAC duomenimis, pagal užsikrėtimo ŽIV būdą, Lietuvoje 58,5 proc. yra užsikrėtę ŽIV vartodami narkotikus, 23,8 proc. – heteroseksualių, 8,7 – homoseksualių santykių metu, 0,2 proc.- ŽIV infekuota motina perdavė virusą vaikui bei 8,8 proc. – perdavimo būdas nežinomas. Iš viso iki 2019.01.01 Lietuvoje registruoti 3172 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių šiek tiek daugiau kaip kas šeštas ŽIV užsikrėtęs asmuo Lietuvoje yra miręs nuo įvairių priežasčių, įskaitant AIDS.
Pasak gydytojos I.Čaplinskienės, tiek ŽIV, tiek hepatitai B ir C kelis metus ar net dešimtmečius turi besimptomę ligos eigą, todėl žmonės nejaučia jokių simptomų ir nežino, kad yra užsikrėtę, o ligos progresuoja. Be to, tokie žmonės gali užkrėsti kitus patys to net nežinodami. Todėl būtina įvertinti infekcijų perdavimo rizikas ir situacijas bei pasitikrinti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 95 proc. žmonių, sergančių hepatitu, nežino, kad yra užsikrėtę, o ŽIV infekcija, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, kas antram asmeniui ES/EEE šalyse yra nustatoma pavėluotai, t.y. praėjus keleriems metams po užsikrėtimo.
Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl ŽIV?
Pirmiausia dėl ŽIV rekomenduoja pasitikrinti tiems asmenims, kurie skundžiasi šiais sveikatos sutrikimais:
kosulys tęsiasi ilgiau kaip mėnesį;
dažnai (daugiau kaip 2 kartus per metus) sergate plaučių uždegimais, bronchitais, gerklės, ausų ir kitais uždegimais;
jei karščiuojama ilgiau kaip mėnesį;
jei viduriuojama ilgiau kaip mėnesį;
be priežasties netekus daug svorio (daugiau kaip 10 proc.);
jei nuolat jaučiamas nuovargis ir silpnumas;
kai gausiai prakaituojama naktimis;
susirgus tuberkulioze;
padidėjus kaklo, pažastų ar kirkšnies limfmazgiams;
sergant lytinių organų, burnos, stemplės ar gerklės kandidoze;
jei yra burnos ir genitalijų opos, neišnykstančios ilgiau kaip 1 mėn. bei esant kitoms būklėms.
Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl virusinių hepatitų B ir C?
Dėl virusinių hepatitų B ir C rekomenduojama pasitikrinti:
jei buvo perpiltas kraujas / kraujo produktai iki 1993 metų;
jei buvo atliktos chirurginės operacijos (pvz., Cezario pjūvio) arba invazinės procedūros;
jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentai (ALT, AST);
hemodializuojamiems pacientams;
sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis;
organų ir kraujo donorams;
asmenims po organų transplantacijos;
medicinos įstaigų darbuotojams;
vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu;
jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas;
nėščiosioms;
nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus bei kitais atvejais.
Siekiant padidinti hepatitų ir ŽIV infekcijų išaiškinamumą, Pasaulio sveikatos organizacija ragina gyventojus aktyviau rūpintis savo sveikata, įvertinti savo rizikos veiksnius bei, esant bent menkiausiai infekcijos perdavimo rizikai, kreiptis į medikus arba savarankiškai pasitikrinti dėl ŽIV ar hepatito savikontrolės testu, kuriuos galima įsigyti vaistinėse. Daugiau informacijos čia.
Virusinis hepatitas C yra pirma virusinė liga, kuri yra išgydoma. Šios ligos gydymas Lietuvoje yra kompensuojamas iš PSDF.
ŽIV liga – neišgydoma, tačiau medikamentais efektyviai valdoma liga. Jos gydymas taip pat yra nemokamas, t.y. kompensuojamas iš PSDF biudžeto.
