Lietuvoje – dar dviejų sunkių ligų pavojus, ragina skiepytis suaugusiuosius

Dėl visuotinės vakcinacijos difterija ir stabligė Lietuvoje, kaip ir daugelyje išsivysčiusių šalių, pasireiškia tik pavieniu sergamumu, tačiau vis dar kelia grėsmę visuomenės sveikatai Europoje.

Mažėjant vakcinacijos apimtims ir augant žmonių migracijai, kyla ypač didelė grėsmė, kad kils difterijos protrūkių.

Pastaraisiais metais toksigeninės difterijos atvejų buvo nustatyta Belgijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje. Latvijoje sergamumas difterija išlieka didžiausias visame Europos regione.

Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys, priskirta prie difterijos rizikos šalių. Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje registruoti trys difterijos atvejai: 2008 m. – 2 atv. (iš jų 1 baigėsi mirtimi.) ir 2011 m. – 1 atvejis.

Stabligė Lietuvoje, kaip ir daugelyje išsivysčiusių šalių, pasireiškia pavieniais ligos atvejais. Nepaisant mažo sergamumo stabligė pasižymi dideliu mirštamumu.

Kasmet Lietuvoje registruojami 2-3 stabligės atvejai, iš jų 1-2 baigiasi mirtimi. Literatūros šaltinių duomenimis, iki 20 proc. susirgusiųjų miršta, tuo tarpu Lietuvoje, remiantis statistiniais duomenimis, mirštamumas siekia iki 40 proc.

Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje buvo registruota 17 stabligės atvejų, iš jų – 8 mirties atvejai.

Didžiąją dalį sergančiųjų sudarė 60 m. ir vyresni asmenys, kurie nebuvo skiepyti nuo stabligės ar jų imunizacijos būklė buvo nežinoma.

Riziką susirgti difterija ir stablige patiria neskiepyti nuo šių infekcijų, taip pat nepilnai paskiepyti asmenys ar gavusieji pilną vakcinacijos kursą, tačiau kuriems laiku neįskiepyta palaikomoji vakcinos dozė.

Nesiskiepijant palaikomosiomis difterijos ir stabligės vakcinos dozėmis, suaugusieji tampa itin imlūs šioms infekcijoms. Tik visavertė imunizacija gali garantuoti patikimą ir ilgalaikę apsaugą nuo difterijos ir stabligės.

Tai viena iš sunkiausių, ūmi oro lašiniu būdu plintanti užkrečiamųjų infekcinių ligų, pasižyminti dideliu mirtingumu.

Difteriją sukelia difterijos lazdelė (Corynebacterium diphtheriae ir Corynebacterium ulcerans). Tai mikroorganizmas, ypatingas tuo, kad į aplinką išskiria stiprų nuodą (toksiną), kuris ir sukelia visus difterijai būdingus ligos požymius bei pažeidžia įvairius organus, taip sukeldamas įvairias ligos komplikacijas.

Žmogus yra vienintelis difterijos infekcijos šaltinis. Šia liga užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, sveikstančio ligonio ar bakterijų nešiotojo per kvėpavimo takus – kosint, čiaudant, kalbant (oro lašiniu būdu). Difterija taip pat galima užsikrėsti naudojantis asmeniniais sergančiojo daiktais, indais ar fizinio kontakto metu, per infekuotus maisto produktus, tačiau šie ligos plitimo keliai labai reti.

Difterijos simptomai paprastai pasireiškia per 2 – 5 dienas nuo užsikrėtimo (gali svyruoti nuo 1 iki 10 dienų). Kai kuriems difterija užsikrėtusiems asmenims jokie simptomai nepasireiškia, tokie žmonės vadinami ligos nešiotojais, nes jie gali difterija užkrėsti aplinkinius. Liga prasideda ūmiai. Pradžioje difterijos simptomai panašūs į kitų bakterinių nosiaryklės ligų: pakyla temperatūra, skauda gerklę, ypač ryjant, būna silpna, sumažėja apetitas, pykina gali būti jaučiamas nemalonus kvapas iš burnos. Difterija sergantiems asmenims gali būti sunku kvėpuoti, jiems patinsta kaklo limfmazgiai, vargina sausas kosulys. Kaklo patinimas paprastai yra sunki ligos forma. Difteriją nuo kitų ligų skiriantis požymis yra tirštos, pilkos gleivinės apnašos (plėvės) ant ryklės, tonzilių, gomurio. Ligos komplikacijas sukelia mikroorganizmo gaminamas toksinas, kuris su krauju patenka į visus organus. Toksino poveikiui ypač jautrios širdies raumens, inkstų, nervinio audinio ląstelės, todėl ligos eiga būna sunki ir neretai pasibaigianti mirtimi.

Visi sergantieji difterija gydomi ligoninėje, nepaisant ligos formos ir sunkumo.

Efektyvi difterijos profilaktika – vakcinacija. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių kūdikiai skiepijami: 2, 4, 6 ir 18 mėnesių ir 6 – 7 bei 15 – 16 metų vaikai. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų. Tik pilanavertis ir reguliarus skiepijimasis gali garantuoti patikimą apsaugą nuo difterijos.

Stabligė – tai ūmi įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškianti liga.

Stabligės sukėlėjas – tai bakterija Clostridium tetani, kuriai nereikia deguonies ir kuri gamina sporas, atsparias aplinkos veiksniams (karščiui, šalčiui, saulės šviesai), todėl sporos išlieka gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Stabligės sukėlėjai yra labai plačiai paplitę gamtoje. Jie randami įvairiausių gyvūnų, taip pat ir žmogaus žarnyne; su išmatomis patenka į dirvožemį ir jame sporų pavidalu gali išbūti gyvybingi ilgą laiką.

Stabligės sukėlėjas į žmogaus organizmą patekęs per burną ligos nesukelia. Grėsmė susirgti kyla tada, kai stabligės sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, ypač – į dirvožemiu užterštas gilias durtines žaizdas. Pavojingos yra bet kokios žaizdos, kurias gali , sunkesni nudegimai. Kartais stabligė pasireiškia po sunkesnio galūnių nušalimo, nuplikinimo. Patekę į gilią žaizdą, stabligės sukėlėjai pradeda gaminti stiprų nuodą, kuris ir sukelia raumenų spazmus. Sergantieji stablige aplinkiniams nepavojingi. Tai viena iš nedaugelio ligų, kai nuo ligonio žmonės neužsikrečia.

Pirmieji ligos požymiai po užsikrėtimo dažniausiai pasireiškia po savaitės, bet gali būti ir po kelių dienų ar mėnesių. Sukėlėjas, patekęs i anaerobines sąlygas (gilios durtinės žaizdos), pradeda daugintis ir gaminti egzotoksinus. Toksinas paveikia įvairias nervų sistemos struktūras, kas sukelia stiprius raumenų susitraukimus, kitus simptomus. Liga prasideda palaipsniui. Pirmieji ligos požymiai gali būti trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai, „tirpimas“ užkrato patekimo vietoje. Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Šie spazmai būna labai skausmingi, jų trukmė – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, o jeigu spazmai apima didelių raumenų grupes, būna tokie stiprūs, kad nuo jų lūžta kaulai; nuo kramtomųjų raumenų spazmų lūžta dantys. Dėl sunkių traukulių priepuolių gali ištikti hipoksija ir mirtis.

Stabligės gydymas pradedamas nedelsiant. Skiriami antibiotikai. Taip pat – antitetaninis serumas (specialus serumas nuo stabligės). Kartu gydomi ir simptomai – traukuliai, raumenų spazmai, skausmas. Būtina atstatyti šarmų – rūgščių, elektrolitų, skysčių pusiausvyrą.

Patikimiausia stabligės profilaktikos forma – skiepai.

Kūdikiai stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos ir kokliušo ar dar daugiau komponentų turinčiomis vakcinomis. Paaugliai ir suaugusieji stabligės vakcina skiepijami kartu su difterijos vakcina. Vėliau palaikomosios vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų. Traumas patyrusiems asmenims, kuriems stabligės vakcina seniai nebuvo skiepyta, ji skiepijama kartu su serumu ar imunoglobulinu nuo stabligės.