Tyrimo rezultatai rodo, kad maždaug trečdalis 1,5–5 metų vaikų darbo dienomis prie elektroninių prietaisų ekranų praleidžia nuo pusvalandžio iki valandos per dieną, tuo metu laisvadieniais trečdalis vaikų prie ekranų praleidžia nuo 1 iki 2 valandų, skelbia mokslininkų darbą apibendrinęs VU žurnalas „Spectrum“.
11 proc. vaikų prie ekranų praleidžia tris valandas ir daugiau darbo dienomis, daugiau nei trečdalis vaikų – laisvadieniais. Ir tik 7 proc. mažiausių vaikų iki dvejų metų prie ekranų iš viso beveik nebūna, tarp 2–5 metų vaikų tokių yra tik 2 procentai.
„Jeigu vaikas prie ekranų praleidžia daugiau negu dvi valandas kasdien, prastėja jo emocinė savijauta, jis turi daugiau elgesio problemų, patiria daugiau miego sunkumų ir turi daugiau nusiskundimų net dėl fizinės sveikatos“, – sako projekto vadovė Psichologijos instituto profesorė Roma Jusienė.
Anot jos, labiausiai neigiamas pokytis matomas, kai lyginami vaikai, prie ekranų būnantys apie pusvalandį, ir vaikai, prie ekranų praleidžiantys daugiau nei valandą.
Išanalizavę tyrimo rezultatus mokslininkai daro išvadą, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams saugi riba yra 30 minučių – 1 valandos laikas, praleistas prie ekranų, jis jokių reikšmingų pokyčių sveikatai ar elgesiui neturi, nurodoma „Spectrum“ publikacijoje.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkų ir Santaros klinikų Vaikų ligoninės medikų komanda per dvejus metus ištyrė daugiau kaip tūkstantį 1,5–5 metų vaikus auginančių šeimų iš visos Lietuvos.
Tyrimo duomenimis, ilgiau prie ekranų vaikams leidžia būti žemesnio išsilavinimo, emocinių ir tarpusavio santykių problemų turintys, socialinės rizikos tėvai. Pastarieji ir patys daugiau būna prie ekranų, ypač prie televizoriaus, vaikams esant šalia.
Tyrimas atliktas 2017–2018 metais, vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata“.
