Be to, konfliktiški pacientai, neretai būdami ir neblaivūs, provokuoja personalą trukdydami dirbti, tokiais atvejais kviečiama policija.
Pacientai ir jų artimieji peržengia ribas
Žurnalistams paskambinusi moteris kone raudodama prašė pagalbos, nes esą nežinanti, kur daugiau galėtų kreiptis. Garbaus amžiaus krikštatėvis gydėsi Regioninėje Telšių ligoninėje ir, jos tvirtinimu, atvyko geresnės būklės negu išvyko.
Ligoniui neva buvo paskirti vaistai, kurie, artimųjų nuomone, jam netiko, nuo jų esą ne pagerėjo, o dar labiau pablogėjo savijauta. Pašnekovė piktinosi, kad pacientą gydanti gydytoja esą nenorėjo girdėti nusiskundimų ir nenuėmė paskirtų vaistų.
Iš pasakojimo buvo galima suprasti, kad artimieji gana piktai bendravo su gydytoja, mokė, kaip ji turi gydyti pacientą. Paaiškinus, kad žurnalistas negali spręsti apie vaistų paskyrimą ir teks kreiptis į ligoninės vadovybę situacijai išsiaiškinti, atsisveikinome.
Praėjus keletui minučių, vėl suskambo telefonas. Moteris prašė nebesiaiškinti ir palikti šią istoriją ramybėje. Nustebus, kodėl taip greitai pasikeitė jos nuomonė, trumpai atsakė: „Krikštatėvis – senyvo amžiaus žmogus, nenori su daktarais pyktis, juk jam reikės dar važiuoti gydytis. Be to, supyko, kam kreipiausi į žurnalistus, nors prieš tai kalbėjomės, kad reikia paviešinti“.
Sutarėme nei paciento, nei už jį kalbėjusios krikštadukros vardų ir pavardžių neviešinti.
Moko, kaip suvaldyti konfliktus
Pasidalinus šia istorija su Regioninės Telšių ligoninės medicinos auditoriumi P. Rumbučiu, jis patvirtino, kad tai ne vienintelis atvejis, kai pacientai ar jų namiškiai pradeda mokyti gydytojus, kaip jiems dirbti, kokius vaistus skirti ir panašiai.
„Toks elgesys netoleruotinas. Gydytojas dešimtį metų studijuoja mediciną, tačiau atsiranda ligonių, kurie mano galintys jam vadovauti, kokiais medikamentais jį gydyti“, – apgailestavo ilgametis ligoninės auditorius P. Rumbutis.
Tokiais atvejais neretai sudėtinga išvengti konfliktų, juk pacientas ar jo giminaičiai pakeltu tonu provokuoja konfliktą. Dėl to ligoninės vadovybė medikams ne kartą organizavo kursus, kaip suvaldyti konfliktus.
Eilėje pirmenybė – vaikams
Medicinos auditorius P. Rumbutis minėjo sulaukiantis nusiskundimų, kad pacientui teko palaukti Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Į šį skyrių dažną atgabena greitoji medicinos pagalba ir daugelis įsitikinę, kad būtent jį visų pirma turi priimti.
„Pacientai apžiūrimi, tyrimai atliekami ir suteikiama pagalba pagal pacientų būklės sunkumą, taip pat pirmenybė teikiama vaikams“, – paaiškino P. Rumbutis, dirbantis ortopedu traumatologu ligoninės poliklinikoje ir, pasak jo, visada be eilės taip pat priimantis vaikus.
Daugelis ligonių ir jų namiškių neteisingai mano, kad jei atvežė į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, būtinai bus guldomas į stacionarą.
„Būtent medikai įvertins paciento būklę ir nuspręs, o ne pats ligonis“, – aiškino P. Rumbutis.
Savaitgaliais plūsta laiko gydytis neturėję
Jei tai būtinoji pagalba (aukšta temperatūra, aukštas kraujo spaudimas, sutrikęs širdies ritmas, padidėjęs cukraus kiekis, traumos, lūžiai ir kt.), pacientas bus aptarnautas pirmiau negu kiti.
Patekus į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, atliekami tyrimai, pacientas išbūna ir 2, ir 4 valandas.
„Savaitgaliais dažnas reiškinys, kad pagaliau laiko radę giminaičiai atveža iš namų savo artimą senyvo amžiaus žmogų, kuris jau seniai nebuvo apsilankęs pas savo šeimos gydytoją – mat pas jį reikia laukti eilėje“, – teigė ligoninės medicinos auditorius.
Tokiais atvejais Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje susidaro spūstys. O visi nori būti pirmi, nekantrauja, pyksta. Kol kas realybė liūdna – racionaliai mąstyti ir mandagiai elgtis nori ne visi. Kai kuriems lengviau apšaukti, iškoneveikti personalą negu netrikdant skyriaus ramybės luktelėti.
Supyksta, kad reikės važiuoti namo
„Atvažiuoja į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių pusę metų ar ilgiau pas medikus nesilankęs ligonis, personalas pradeda jį vedžioti į rentgeną, laboratorijas, echoskopijas, magnetinį rezonansą. Atvykusiems pacientams atliekami visi reikalingi tyrimai ir tik tada gydytojas priima sprendimą guldyti į ligoninę ar ne.
O namiškiai lūkuriuoja nusiteikę, kad jį turi būtinai paguldyti į ligoninę, nes jiems taip patogiau, be to, ir būtinus asmeninius daiktus jau sudėjo, tai kaip gi čia namo važiuos“, – pasakojo P. Rumbutis, siekdamas pakeisti gyventojų mąstymą, jog ne visais atvejais žmogus turi gultis į ligoninę, gali gydytis ir namuose.
Jei paciento būklė neaiški, jis guldomas į stebėjimo palatą, ten gali išbūti iki paros laiko. Po to ligonis, priklausomai nuo jo sveikatos būklės, siunčiamas į atitinkamą ligoninės skyrių arba gydytis namuose su šeimos gydytojo pagalba.
Tenka nuspausti ir policijos pagalbos mygtuką
Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje didžiulis galvos skausmas – neblaivūs pacientai ir juos lydintys asmenys.
P. Rumbučio teigimu, net ir mokymus išklausęs medikas kartais gali neatlaikyti girtų žmogystų puolimo.
Per dieną agresyviai nusiteikusių pasitaiko ne vienas klientas, dažnai jiems kviečiama policija skubios pagalbos mygtuku. P. Rumbutis pasidžiaugė, kad į pagalbą policijos pareigūnai atvyksta labai greitai, tačiau ne visi neblaivūs pacientai nurimsta išvydę policininkus, tenka panaudoti ir specialiąsias priemones, ir išvežti į areštinę.
„Deja, konfliktų išdirgintam medikui po to gali būti sudėtinga normaliai bendrauti su kitais pacientais“, – iš savo patirties kalbėjo gydytojas P. Rumbutis.
Gimstamumo mažėjimas – problema visuomenei ir ligoninei
Bet kokia veikla paremta pinigais, ne išimtis – ir ligoninė.
„Praeitais metais Ligonių kasos Regioninei Telšių ligoninei nesumokėjo daugiau kaip 200 tūkst. eurų, nes viršijome sutartyje nurodytas paslaugų apimtis. Tai vyksta metai iš metų, tačiau, atrodo, padėtis keičiasi į gerąją pusę ir ateityje ruošiamasi padidinti trūkstamą finansavimą. Nors už ankstesnius metus pinigai ligoninei nebus padengti“, – kalbėjo P. Rumbutis, pabrėždamas, kad Telšių ligoninė pagal lovadienius ir kitus kriterijus atitinka Europos rodiklius.
2018 metais ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje pagimdė 294 moterys, pritrūko 6 gimdymų iki normatyvo.
„Dėl to Ligonių kasos ligoninę įspėjo, kad mūsų Akušerijos-ginekologijos skyriui užsidegė raudona lemputė. Jei šiais metais gimdymų skaičius nepasieks 300, Ligonių kasos spręs dėl tolimesnio skyriaus paslaugų teikimo sutarties sudarymo“, – papasakojo P. Rumbutis, kaip gimstamumo mažėjimas gali skaudžiai atsiliepti ligoninei. O gimstamumo problema, pasak pašnekovo, tame, kad geresnio gyvenimo ieškantys jauni žmonės išvažiuoja į užsienį ir vaikus gimdo ten, kad gautų socialines išmokas, didesnes negu Lietuvoje.
Taip pat dėl finansavimo kriterijų Regioninė Telšių ligoninė negali guldyti pacientų pagal jų pageidavimus. Į skyrius guldomi tik tie, kuriems iš tikrųjų reikalingas gydymas stacionare. Priežastis paprasta – už daugiau paguldytų ligonių Ligonių kasos paprasčiausiai nemokės.
Ligoninė šiukštu nesiekia sutaupyti pacientų sąskaita. Iš tikrųjų Regioninė Telšių ligoninė stengiasi išlikti patraukli pacientams, todėl ieško įvairių būdų, kaip pagerinti paslaugų prieinamumą ir jų kokybę.
Trūkstant lėšų, ligoninė dalyvauja įvairiuose projektuose ir taip siekia įsigyti brangios modernios medicinos įrangos.
Geriausia dovana – šypsena
P. Rumbutis patikino, kad šiuo metu ligoninės pacientai neturi už nieką mokėti, nebent nori išskirtinių brangesnių vaistų, kurių ligoninė neturi. Mat vaistai perkami centralizuotai per viešuosius pirkimus.
Kita visuomenei aktuali tema – dovanos. Prakalbus apie tai, medicinos auditorius patikino, kad bet kokios formos dovanos ligoninėje netoleruojamos.
Tačiau ypač vyresnio amžiaus žmonėms sunku pakeisti nuomonę. Paklausti, kodėl jie nori už gydymą atsilyginti, senjorai paprastai aiškina, kad tokiu būdu nori užsitikrinti geresnes paslaugas.
Ligoninės medicinos auditorius P. Rumbutis tokius įsitikinimus pavadino nelogiškais.
„Visi ligoniai gydomi vienodai gerai, gydytojai ir slaugytojos tenori vieno – kad jie greičiau pasveiktų. Geriausia gydytojui dovana – paciento šypsena ar ištartas nuoširdus „Ačiū“, – kalbėjo P. Rumbutis.
