Nustatyta atvejų, kai taikomi susitarimai su generinių vaistų gamintojais, kuriais nustatomas mokestis už generinio vaisto atėjimo į rinką vėlavimą. Taip pat taikomos įvairios teisinės strategijos, tokios kaip patentų, papildomų apsaugos liudijimų pratęsimas. Nevengiama ir šmeižiančių atsiliepimų apie rinkoje atsiradusį generinį vaistą.
EK taikė sankcijas už nesąžiningą kainodarą, susijusią su patento nesaugomais vaistais. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje piktnaudžiauta dominuojančia padėtimi rinkoje nustatant nepagrįstai, net 300-1500 proc., didesnes kainas. Nustatyta ir antikonkurencinio veiksmų derinimo konkursuose, kainų fiksavimo, kitų rūšių konkurentų veiksmų koordinavimo. Visa tai strigdo konkurenciją vaistų rinkoje.
Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, veiksminga konkurencija vaistų rinkoje yra labai svarbi, nes sudaro galimybę gauti įperkamų ir inovatyvių vaistų.
„Konkurencija vaistų rinkoje yra būtina norint išlaikyti aukštą vaistų kokybės, saugumo ir veiksmingumo lygį. Be konkurencijos neįmanoma pasiekti, kad vaistai būtų visiems įperkami, taip pat skatinti naujoves bei medicininius mokslinius tyrimus. Viso to negalėsime turėti, jei Lietuvoje įvairiausiomis priemonėmis bus diskredituojami generiniai vaistai ir konkurenciją skatinančios priemonės, pavyzdžiui, vaisto su mažiausia priemoka išdavimas“, – sako viceministrė K. Garuolienė.
EK atkreipia dėmesį, kad vienas iš veiksmingiausių būdų skatinti konkurenciją ir mažinti vaistų kainas yra generinių ir panašių biologinių vaistų atėjimas į rinką. Skaičiuojama, kad generinių vaistų kaina vidutiniškai būna 50 proc. mažesnė negu originalių, o kartais siekia net 90 proc. Taip pasiekiama, kad ne tik senesni vaistai tampa daug labiau prieinami, bet ir sutaupomos lėšos naujiems vaistams kompensuoti.
Dauguma ES valstybių taiko priemones, skatinančias originalių ir generinių vaistų konkurenciją. Pavyzdžiui, parduoti pigesnius generinius ar panašius biologinius vaistus skatinama taisyklėmis, kuriose nustatoma, kad skiriant vaistą nurodoma veiklioji medžiaga, o ne prekinis pavadinimas. Kiti pavyzdžiai – vaistininkai įgaliojami parduoti pigesnį (generinį) vaistą, generinių vaistų rinkose rengiami konkursai ir atrenkami mažiausią kainą siūlantys tiekėjai.
Nustatyta, kad siekdamos sumažinti generinių vaistų atsiradimo rinkoje poveikį (jiems atsiradus labai sumažėja pajamos iš didelę komercinę paklausą turinčių vaistų), originaliųjų vaistų bendrovės dažnai imasi strategijų, kad pratęstų savo senesnių vaistų komercinį gyvavimą.
Tyrimai buvo susiję su antikonkurencine praktika, taikoma vaistų gamintojų (11 bylų), didmenininkų (5 bylos) ir mažmeninių platintojų (2 bylos), o keletas bylų buvo susijusios ir su gamintojų, ir su platintojų taikoma praktika.
Dažniausios konkurencijos problemos, dėl kurių reikėjo priimti sprendimą dėl įsikišimo, yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi (45 proc. bylų). Kitos priežastys – bendrovių įvairių rūšių susitarimai, kuriais ribojama konkurencija. Tai konkurentų horizontalieji susitarimai, pavyzdžiui, susitarimai, kuriais nustatomas mokestis už vėlavimą. Taip pat – tiesioginiai karteliai, pavyzdžiui, antikonkurencinio veiksmų derinimo konkursuose karteliai. Taikyti ir vertikalieji susitarimai, pavyzdžiui, sutarčių nuostatos, kuriomis platintojams draudžiama reklamuoti ir pardavinėti gamintojų konkurentų produktus.
Ataskaitoje pateikiamas ir pavyzdys, kaip konkuruojanti kompanija rengė seminarus ir posėdžius telefonu savo pardavimo grupėms bei vaistų atstovams, kad jie skleistų gydytojams ir vaistininkams susirūpinimą keliančią informaciją apie riziką skiriant arba parduodant konkurentų generinį vaistą. Tai buvo daroma neturint jokių konkrečių medicininių tyrimų, kuriais būtų galima pagrįsti savo argumentus.
EK ataskaitoje apžvelgiama, kaip EK ir ES valstybių konkurencijos institucijos užtikrino konkurencijos teisės aktų vykdymą farmacijos rinkose, siekdamos apsaugoti konkurenciją.
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorės Agnės Gaižauskienės komentaras:
„Europos Komisijos ataskaitoje skelbiama informacija apžvelgia situaciją Europoje, tačiau Lietuvoje antikonkurencinių veiksmų, kuriuos taikytų vaistų gamintojai, nebuvo užfiksuota. Inovatyvių vaistų gamintojai šalyje savanoriškai įgyvendina Atskleidimo kodeksą, laikydamiesi galiojančių konkurencijos, duomenų apsaugos ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijai (IFPA), kuri vienija inovatyvius vaistų gamintojus Lietuvoje, priklausančios kompanijos savo veikloje laikosi aukštų etikos standartų. 2013 m. asociacijos narės kartu su kitais vaistų gamintojais Lietuvoje inicijavo Vaistų rinkodaros etikos kodekso pasirašymą. Prie šios iniciatyvos prisijungdamos kompanijos įsipareigojo veiklą vykdyti skaidriai ir laikytis profesinės etikos principų.
IFPA narės, vadovaudamosi aukštais etikos standartais, siekia išlaikyti sąžiningą konkurenciją vaistų rinkoje, nes tai suteikia galimybę Lietuvos pacientams gauti naujausius gydymo metodus už konkurencingą kainą.“
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorės Agnės Gaižauskienės komentaras:
„Europos Komisijos ataskaitoje skelbiama informacija apžvelgia situaciją Europoje, tačiau Lietuvoje antikonkurencinių veiksmų, kuriuos taikytų vaistų gamintojai, nebuvo užfiksuota. Inovatyvių vaistų gamintojai šalyje savanoriškai įgyvendina Atskleidimo kodeksą, laikydamiesi galiojančių konkurencijos, duomenų apsaugos ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijai (IFPA), kuri vienija inovatyvius vaistų gamintojus Lietuvoje, priklausančios kompanijos savo veikloje laikosi aukštų etikos standartų. 2013 m. asociacijos narės kartu su kitais vaistų gamintojais Lietuvoje inicijavo Vaistų rinkodaros etikos kodekso pasirašymą. Prie šios iniciatyvos prisijungdamos kompanijos įsipareigojo veiklą vykdyti skaidriai ir laikytis profesinės etikos principų.
IFPA narės, vadovaudamosi aukštais etikos standartais, siekia išlaikyti sąžiningą konkurenciją vaistų rinkoje, nes tai suteikia galimybę Lietuvos pacientams gauti naujausius gydymo metodus už konkurencingą kainą.“
