Specialistai pabrėžia, kad alkoholis, narkotikai ir tabakas labai kenkia būsimam vaikeliui, t.y. besivystančiai ir augančiai gyvybei, ir gali turėti rimtų neigiamų pasekmių jo raidoje, o kūdikiui gimus – gali grėsti dar daugiau pavojų – ne tik raidos sutrikimai, bet ir protiniai atsilikimai. Tai mažą žmogutį gali ilgainiui įstumti į socialinį užribį.
Sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės teigimu, besilaukiančios moterys, kurios negeba atsisakyti žalingų įpročių, elgiasi neatsakingai, nes taip sukelia didžiulę grėsmę naujai gyvybei.
„Dar daugiau – tai galima prilyginti kėsinimuisi į dar negimusio kūdikio gyvybę, kas yra neatsakinga ir lengvabūdiška. Taip elgtis – nevalia. Be to, ir aplinka bei bendruomenė turėtų elgtis atsakingai, ne tik nėščioji. Svarbu suvokti, kad sėkmingam nėštumui užtikrinti reikalinga ne tik medicininė priežiūra, bet ir atsakingi būsimos mamos veiksmai nėštumo metu. Saugios alkoholio dozės nėščiajai nėra, narkotikai ir tabakas – taip pat. O jei nėščioji visa tai vartoja kartu – daroma dar didesnė žala būsimai gyvybei“, – pabrėžia viceministrė L. Jaruševičienė.
Pasak specialistės, augantis moterų ir jaunų merginų alkoholio vartojimas – viena iš didžiausių sveikatos ir socialinių problemų.
„Svarbu suprasti, kad poveikį gali turėti ir vienkartinis alkoholio pavartojimas, nes jis lengvai pereina per placentą ir pažeidžia besiformuojantį vaisių, o tai gali sukelti vaisiaus alkoholinį sindromą (VAS). Šis sindromas lemia besivystančio kūdikio augimo atsilikimą, nervų sistemos vystymosi sutrikimus, organų vystymosi anomalijas. Labiausiai alkoholis ir jo skilimo produktai pažeidžia kūdikio smegenis“, – sako viceministrė L. Jaruševičienė.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iš 1000 naujagimių 1-3 gimsta su sunkia alkoholio žala vaisiui, tad VAS spektro atvejų skaičius sudaro apie 1 procentą bendroje populiacijoje. Tyrimai rodo, kad iki 30 proc. moterų vartoja alkoholį nėštumo metu, tad teoriškai ir Lietuvoje nėštumo metu galėtų alkoholį vartoti iki 9000 moterų per metus. Svarbu žinoti, kad alkoholio nulemti vaisiaus raidos sutrikimai yra negrįžtami ir sergančių VAS vaikų išgijimas neįmanomas.
Pasak medikų, nėštumo metu joks alkoholio kiekis nėra saugus, tad alkoholio vartojimo reikėtų visiškai atsisakyti. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis moteris gali nežinoti, kad laukiasi, o alkoholio vartojimas šiuo laikotarpiu taip pat yra pavojingas ir gali padaryti negrįžtamą žalą būsimam vaikeliui. Tad alkoholio vartojimo įpročius reikėtų pergalvoti ir tuo metu, kai šeima planuoja susilaukti vaikų ir nori, kad jie gimtų sveiki.
Deja, bet pasitaiko situacijų, kai moteris jau yra priklausoma nuo alkoholio, ir tokiu atveju, pasak specialistų, keisti alkoholio vartojimo įpročius net ir nėštumo metu būna sudėtinga.
Specialistai pabrėžia, kad priklausomybės ligų sritis yra labai jautri, vis dar gajūs stereotipai, kad tai ne liga, o tik blogas įprotis, ar valios stoka. Pirmas žingsnis būtų – pripažinti, kad yra problema, o tuomet pasinaudoti pagalbos galimybėmis ir norėti pakeisti savo ydingą elgesį, o aplinkinių moralizavimas ir prievarta šiuo atveju nėra tinkami, nes gali tik iššaukti norą slapstytis ir neigimą.
Šiuo metu jau 9 savivaldybėse (šiemet šis skaičius dar išaugs) galima rasti priklausomybių konsultantus (https://www.rplc.lt/), kur galima nesibaiminant kreiptis pagalbos, jei alkoholio vartojimo atsisakyti nepavyksta. Sudėtingesniais atvejais pagalba gali būti teikiama priklausomybių ligų centruose penkiuose didžiuosiuose miestuose, psichikos sveikatos centruose, reabilitacijos bendruomenėse, anoniminių alkoholikų grupėse. Svarbiausia nebijoti kreiptis ir ieškoti pagalbos, nes vartojant alkoholį nėštumo metu rizikuojama jau ne vieno, o bent dviejų žmonių sveikata.
Vaikelio besilaukianti moteris pirmiausia turi kreiptis į šeimos gydytoją. Fiziologinio nėštumo metu moters sveikata rūpinasi šeimos gydytojas, akušeris arba gydytojas akušeris ginekologas, jei moters nėštumas yra didelės rizikos. Nėščiajai svarbu turėti „Nėščiosios kortelę“ bei laikytis gydytojo nurodymų ir reguliariai lankytis pas ją prižiūrintį specialistą, kuris nurodys, kokie tyrimai turi būti atliekami.
Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustai nėščiajai už suteiktas paslaugas mokėti nereikia, o nuo 28 nėštumo savaitės visos būsimos mamos yra draudžiamos valstybės lėšomis.
