Kerpa sparnus aktorių svajonei
Klaipėdos dramos teatre (KDT) surengtos neįprastos pratybos – atvykę Jūrininkų ligoninės anesteziologai ir reanimatologai darbuotojams suteikė žinių apie širdies ir kraujagyslių ligas, o paskui ėmėsi darbo – aiškino, kaip reikia gaivinti žmones, kuriuos ištinka klinikinė mirtis.
Prieš tai Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) atstovai teatralams perdavė vertingą dovaną – defibriliatorių. Medikai papasakojo, kaip juo reikia naudotis teikiant skubią medicinos pagalbą viešose vietose žmonėms, kurių širdies ritmas netikėtai sutrinka ir jie praranda sąmonę.
Teatralai įgytas teorines žinias iškart pritaikė vestibiulyje šalia paguldytų guminių manekenų – klausydami patyrusių Jūrininkų ligoninės kardiologų nurodymų, junginėjo elektrodų laidus, keitė baterijas, mokėsi daryti dirbtinį kvėpavimą.
„Defibriliatorius - prietaisas, pakertantis sparnus profesionalių aktorių svajonei užmerkti akis garbingai - ne namuose šalia artimųjų, ligoninės palatoje, o teatro scenoje“, - šmaikštavo žodžio kišenėje neieškantis Jūrininkų ligoninės anesteziologas ir reanimatologas Nerijus Klimas.
KDT direktorius Tomas Juočys, padėkojęs už tokią dovaną, pirmiausiai pasidžiaugė, jog uostamiesčio teatrų scenose tokių įvykių, jo žiniomis, dar nepasitaikė: „Tikimės, kad medikų dovanoto defibriliatoriaus ir mums, ir teatro lankytojams dar ilgai neprireiks, tačiau niekas nežino, kas gali nutikti ateityje, todėl atsarga gėdos nepadaro“.
Atstovė spaudai Akvilė Melkūnaitė patikino, jog prie Klaipėdos dramos teatro fasado pritvirtinta lentelė su užrašu skelbs, jog čia esančiu defibriliatoriumi, reikalui esant, gali pasinaudoti ir kitos senamiestyje įsikūrusios įstaigos – muziejai, meno galerijos, suvenyrų parduotuvės, restoranai ir kavinės.
Saugiau ir teatralams, ir žiūrovams
„Net ir dėmesingiausi kardiologai visų žmonių neapsaugosi nuo ūmaus infarkto ir jo pasekmių - ir jauniems, ir vyresniems širdies veikla gali netikėtai sutrikti bet kur ir bet kada. Tokiais atvejais brangi kiekviena sekundė. Svarbiausia, kad miokardo infarkto ištikti asmenys būtų kuo greičiau pastebėti ir atgaivinti, o tai ne visada pavyksta padaryti dėl įvairiausių gyvenimiškų aplinkybių“, - kalbėjo LŠA Klaipėdos skyriaus vadovė Rūta Raugelienė.
Kai širdininkus ūmūs priepuoliai pakerta toliau nuo pirminių sveikatos priežiūros centrų, gydymo įstaigų esančiose vietovėse, išvykus į tolimesnes keliones, tikimybė išgyventi, pasak medikų, tolygi į pagalbą skubančio reanomobilio greičiui.
T.Juočys prasitarė, jog teatre irgi visko pasitaiko - vestibiulyje nusiritę nuo laiptų, įkritę į baseinėlį žmonės patiria traumų. Per spektaklius jautresniems žiūrovams padidėja kraujospūdis, kartais ir patiems aktoriams prireikia skubios medikų pagalbos.
Teatre pirmasis išbandęs defibriliatorių T.Juočys nušvito kaip jaunas mėnulis – jis į ateitį žvelgia optimistiškai: „Pas mus per sezoną apsilanko apie 60 tūkst. žmonių. Dabar visiems bus ramiau - ir aktoriai, ir žiūrovai teatre galės jaustis saugiau“.
Aikštėje šalia teatro rūmų vyksta daugybę miesto gyventojų ir turistų priviliojančios šventės, mugės, kultūros renginiai, tad teatralams perduotas defibriliatorius išties gali praversti ne vien tik Melpomenės gerbėjams.
Uosto valdose defibriliatorių nėra
Klaipėdoje tokių prietaisų jau yra įsigiję didesni prekybos ir pramogų centrai, pavienės pramonės įmonės, komercinių bankų filialai. Lietuvos širdies asociacija kiek anksčiau tokį patį išorinį širdies defibriliatorių padovanojo Kauno muzikiniam teatrui. Tačiau tai – tik pirmosios kregždės.
Širdies ritmo atstatymo prietaisų kol kas nėra Jūrų uosto teritorijoje pelningai dirbančiose krovos kompanijose, laivų remonto ir statybos įmonėse, o juk ten pluša šimtai žmonių. Tiktai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kai jai vadovavo susisiekimo ministro Roko Masiulio iš pareigų dar neatleistas Arvydas Vaitkus, susiprotėjo įsigyti defibriliatorių.
Kažkodėl tokių prietaisų nėra iš Klaipėdos uosto į Vokietiją ir Švediją reguliariai plaukiojančiuose Danijos įmonės „DFDS Seaways“ keltuose, nors jais per Baltijos jūrą kasdien keliauja šimtai žmonių. Ar nevertėtų laivininkams pasimokyti iš oro linijas aptarnaujančių kolegų – Vilniaus oro uostas įsigijęs defibriliatorių?
„Keltų įgulos yra apmokytos jūroje teikti pirmąją medicinos pagalbą keleiviams. Jeigu pasitaiko problemų, konsultuojamės su Jūrininkų ligoninės specialistais, sunkesni ligoniai į krantą pergabenami iškviestais gelbėjimo sraigtasparniais. Galimybė aprūpinti laivyną defibriliatoriais - svarstoma“, - kalbėjo „DFDS Seaways“ atstovas spaudai Vaidotas Klumbys.
Savivaldybėms - ministro dovana
Jūrų transporto ir kitokioms pramonės įmonėms neįsakysi, ką daryti. Lietuvoje nacionalinės teisės akta, pasirodo, nenumato, jog keleiviniuose laivuose, orlaiviuose, traukiniuose, uostuose, geležinkelio ir autobusų stotyse būtina laikyti sutrikusį širdies ritmą žmonėms atstatančius medicinos prietaisus.
„Italijoje, Šveicarijoje, kitose Vakarų Europos valstybėse tokiais aparatais aprūpintos nuošaliausių miestelių parduotuvės, turgavietės, koncertų salės, net maldos namai – jų yra visur, kur tik susitelkia daugiau žmonių. Vidutinė defibriliatoriaus kaina – apie 2000 eurų“, - pasakojo N.Klimas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, regis, jau patvirtino programą, kurioje numatyta šalies savivaldybėms perduoti 120 nuo ūmių širdies priepuolių gelbėjančių aparatų. Kur jie bus laikomi ir kaip naudojami, rajonų valdžia veikiausiai nuspręs savo nuožiūra. Visoms bažnyčioms, bendruomenių namams defibriliatorių kažin ar užteks.
Pasidžiaugęs, kad uostamiesčio dramos teatras tapo ne vien tik kultūros, bet ir sveikatos židiniu, Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga mano, kad vien tik medicinos naujovių, kardiologų patarimų ir raginimų profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, kovai su Lietuvą žudančiomis pavojingomis širdies ir kraujagyslių ligomis neužteks.
Kas iš to, jeigu net ir turi defibriliatorių, bet nežinai, kaip juo naudotis, jeigu toks aparatas neprieinamas ir nepasiekiamas kitiems? Tokius prietaisus, anot medikų, sporto ir kultūros renginių arenose, mugėse, kitokiose žmonių masinio susitelkimo erdvėse reikia laikyti matomoje vietoje – kaip ugnies gesintuvus.
„Reikia kurti defibriliatorių dislokavimo tinklus, juos viešinti, nustatyti tam tikrus naudojimo ir priežiūros reglamentus, šviesti visuomenę, kad visi žinotų, kas ir kur yra padėta, ką reikia nedelsiant padaryti mirtinos grėsmės akivaizdoje. Tada iš tikrųjų galėsime veiksmingai padėti širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms“, - tvirtino J.Sąlyga.
Infarkto kirtis – dar ne nuosprendis
Infarkto ištiktus žmonės, po 3-5 minučių panaudojus defibriliatorių, dar galima sėkmingai reanimuoti, išvengiant skaudžių pasekmių organizmui. Greitosios medicinos pagalbos automobiliai į nelaimės vietą paprastai atvyksta po 8-15 minučių, tad kiekviena praleista minutė žmogui sėkmės išgyventi tikimybę sumažina apie 10 proc.
Medikai pataria nesibaiminti defibriliatorių - jais naudotis nėra sudėtinga. Įjungus tokius prietaisus, iškart pradeda skambėti lietuvių kalba įrašytos komandos - paaiškinimai, ką ir kaip, kokia tvarka padaryti. Vykdyk nurodymus ir nesuklysi.
Tragiškų pasekmių tikrai galima išvengti, tačiau ūmus infarktas jau nuvarė į kapus šimtus įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojų tik todėl, kad jiems nesuteikta pagalba - sutrikęs širdies ritmas nebuvo greitai atstatytas.
Per koncertą Vokietijoje, griežiant Moriso Ravelio kūrinį smuikui ir fortepijonui, staiga sustojo žymaus Lietuvos atlikėjo, Nacionalinės premijos laureato Raimundo Katiliaus širdis. Pasaulinio garso smuiko virtuozą scenoje pakirto infarktas.
Vilniaus oro uosto salėje ūmus širdies priepuolio parbloštas susmuko filosofas Leonidas Donskis – kol personalas neryžtingai trypčiojo, ieškojo kažkur nukišto defibriliatoriaus, kol jį įjungė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius neišgyveno.
Per gastroles Klaipėdoje sukniubo Rusijos aktorius Valerijus Garkalinas. Tiesa, iš Žvejų rūmų jis mikliai nuvežtas į Jūrininkų ligoninę ir ten atgaivintas. Paskui vyras net per rusiškus televizijos kanalus dėkojo medikams už išgelbėtą gyvybę.
