Paaiškėjo, kad ne visi gydymo įstaigoje dirbantys asmenys yra patenkinti darbo sąlygomis. Vieni skundžiasi, kad planines operacijas tenka atlikti ir naktį, kiti nepatenkinti dėl didelio darbo krūvio, o treti patiria net psichologinį smurtą.
Patvirtino, kad skundus gauna
Gydymo įstaigų darbuotojų darbo krūvis tikrai nemenkas. Štai RVUL kasdien vidutiniškai atliekama virš 60 planinių ir 10-15 skubių operacijų. Tad neretai darbuotojai skundžiasi darbo sąlygomis, ilgomis darbo valandomis, darbų pertekliumi ar net vadovų elgesiu.
„Kalbant apie darbuotojų skundus dėl prasto mikroklimato darbe, tai tokių pasisakymų gaunu. Dažniausiai skundžiamasi dideliu darbo krūviu, nepagarbiu tiesioginių vadovų elgesiu darbuotojams, naktiniu darbu, bet tai tik kalbos be faktinių įrodymų.
Pati dirbau anesteziologijos skyriuje – darbo ten niekada netrūksta, ateiname ne ilsėtis, o dirbti. Jeigu yra iškvietimas, tai ir dirbame. Nesvarbu tai būtų planinės ar skubios operacijos, atliekame savo pareigas“, – atsakė RVUL darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jelena Jurėnienė.
Kenčia tiek slaugytojos, tiek gydytojai
Gydymo įstaigos personalui tenka dirbti tokiu krūviu, kad dažnai nėra laiko pavalgyti ar net nueiti į tualetą.
„Iki šiol gydytojų krūviai nėra sureguliuoti. Mes realiai nežinom, kiek turėtumėm dirbti minimaliai, kiek turėtumėm dirbti maksimaliai. Dėl to spręsti, ar mes pervargom dėl darbo krūvio, ar dėl kitų priežasčių, negalim“, – „Lietuvos ryto“ televizijai atviravo RVUL chirurgas Gintaras Varanauskas.
Šiuo metu Švedijoje dirbanti buvusi RVUL slaugytoja Jelena pridūrė: „Nėra taip operacijos skirstomos, kad jeigu planinė, tai turi būti padaryta tada ir tada ir viskas. Daromos planinės ir vakare. Eina konvejeris, kur mes dirbam.
Tik spėji sutvarkyt operacinę ir iš karto turi pasiruošti sekančiai operacijai. Kartais nebūdavo laiko net į tualetą nueiti“.
Dėmesys paciento poreikiams
Ligoninės direktorius problemų nemato ir ginasi sakydamas, kad svarbiausia yra pacientų poreikių patenkinimas.
„Mes bet kurio metu galime tapti kurios nors ligoninės pacientu ir aš bent jau savo darbe stengiuosi orientuotis į naudą pacientui ir tai yra pagrindinis dalykas, ko mes čia esame susirinkę ir kam skiriame savo laiką.
Darbe visi mes būdami brandūs suprantame, kad pati medicina yra labai stresinė bei probleminė specialybė, kuriai skiriamas nepakankamas valstybės dėmesys. Nesu sau teisėjas, teiskite jūs, bet mūsų darbo principas yra nukreiptas paciento naudai ir paciento poreikiams tenkinti.
Mes dažnai primygtinai slaugytojų prašome dirbti trumpesniais darbo intervalais, neiti dirbti paromis. Tik išimties tvarka leidžiama dirbti paromis, tačiau skatiname dirbti 8 val. pamainomis, kad darbuotojai nepervargtų. Sakome, kad neitų miegoti į ligoninę, jog miegotų namie su šeimomis. Mes tikrai stengiamės analizuoti ir siekti, kad žmonės ateitų dirbti profesionaliai, turėtų visas sąlygas, kokias galime suteikti“, – išsakė savo poziciją A.Pamerneckas.
Jis pasakojo, kad pernai bendras ambulatorinių apsilankymų srautas padidėjo 9,6 proc., stacionare gydyta 1,5 proc. daugiau pacientų, atlikta virš 22 tūkst. operacijų, operacinis aktyvumas virš 84 proc.
Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjo Pauliaus Gradausko teigimu, jis jau 30 metų dirba chirurgu ir kartais operacijos užtrunka 8 val. ar net ilgiau, tad visas dėmesys skiriamas tik pacientui: „Mes čia turime rūpintis pacientais, o ne linksmybėmis ar poilsiu“.
