Gimvydė į Klaipėdos ligoninę atvežta trečiadienį greitosios medicinos pagalbos automobiliu iš Telšių. Su moterimi nebuvo įmanoma susišnekėti, nes ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio.
Prieš tai Telšių medikai jau buvo ištyrę 35-metę gimdyvę, kurios įsčiose spurdėjo gyvybė. Nusprendus, kad kūdikis gali gimti neišnešiotas, moteris buvo nugabenta į uostamiestį.
Klaipėdos universitetinės ligoninę Akušerijos ir ginekologijos departamento medikai buvo pasirengę suteikti pagalbą ir gimdyvei, ir naujagimiui.
Pergabenta į pajūrį moteris vis dar buvo girta, neadekvati, agresyviai nusiteikusi – jos organizme buvo aptikta 2 promiles alkoholio. Prieš vidurdienį ji kūdikį pagimdė per 28 minutes.
Ištyrę naujagimės kraują klaipėdiečiai medikai pašiurpo – paaiškėjo, kad alkoholio koncentracija jos organizme yra dvigubai didesnė nei motinos – siekia 4,09 promilės.
Pasak jų, stebuklas, kad tokia naujagimė – dar gyva. Panašus alkoholio, narkotinių medžiagų kiekis organizme kelia mirtiną grėsmę net suaugusiems žmonėms, o ką jau kalbėti apie kūdikius.
„Kūdikis iškart perkeltas į naujagimių reanimacijos skyrių. Jo organizmas valomas nuo alkoholio – iš lašelinių leidžiami medikamentai, taikomos kitokios detoksikacijos priemonės, jis nuolat stebimas“, – pasakojo KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.
Girtos moters pagimdytas kūdikis – vos dviejų kilogramų svorio ir 50 centimetrų ūgio. Mažylę, kurios kūnas buvo persmelktas alkoholio, regis, pradeda kankinti abstinencijos sindromas – ji blaškosi, verkia. Nerami ir gimdyvė.
V.Janušonis nuo tolimesnių prognozių kol kas susilaiko: „Ir kūdikio, ir gimdyvės sveikatos būklė šiuo metu yra sudėtinga. Motina, ko gero, alkoholį vartojo ilgai ir nesustodama – gal net kiekvieną dieną“.
Išsiaiškinta, kad nėščia moteris klajojo po Lietuvą – į Telšius atvyko iš Anykščių. Prieš gimdymą ji jokiuose sveikatos priežiūros centruose, moterų konsultacijos punktuose nesilankė“.
Anykštėnei pastarasis gimdymas nėra pirmasis – apie tai byloja cezario pjūvis. Po tokios operacijos nėščios moterys privalo elgtis itin atsargiai, kad gimdant nebūtų komplikacijų.
KUL Neonatologijos centro, kur laikomi daugiau nei pusantro kilogramo sveriantys sunkios būklės kūdikiai, vadovė Albina Bulaukienė, irgi priblokšta: „Anykštėnės pagimdytas naujagimis skleidė aitrų etilo alkoholio kvapą. Pirmą kartą per ketvirtį amžiaus išvydau tokį kūdikį“.
Maža to, ištyrus naujagimės kraują, jo organizme dar pastebėta ir infekcijos požymių. Jai nustatyti paimtas pasėlis, reabilituojamas kūdikis gydomas antibiotkais.
KUL Akušerijos ir ginekologijos departamento vadovas Raimundas Šiaulys prisipažino per savo ilgametę praktiką dar nesudūręs su tokiais atvejais, kad naujagimės kūnelyje alkoholio kiekis prilygtų mirtinai dozei.
„Jo laukia ilgas gydymas, kol detoksikuosime organizmą. Jeigu kūdikis išgyventų, didelė tikimybė, kad jis bus irzlus, agresyvus, neatsparus ligoms, tąsomas traukulių“, – nieko gera nežada R.Šiaulys.
„Jo laukia ilgas gydymas, kol detoksikuosime organizmą. Jeigu kūdikis išgyventų, didelė tikimybė, kad jis bus irzlus, agresyvus, neatsparus ligoms, tąsomas traukulių“, – nieko gera nežada R.Šiaulys.
Tai – nebe pirmas kartas, kai Lietuvoje gimsta visiškai girti kūdikiai. Prieš kelerius metus medikai buvo priblokšti, kai pasalį išvydo kūdikis, kurio kraujyje nustatyos 2 promlės alkoholio.
Tada gimdyvė tikino nesanti girtuoklė – tądien ji išgėrė vos dvi stiklines sidro. Gimdyvės kraujyje buvo 1,7 promilės alkoholio.
Pastebėta, kad mažylių, kurių tėvai sistemingai vartoja alkoholius gėrimus ir narkotikus, socialinė raida yra lėtesnė, tarp jų yra nemažai, sutrikusio elgesio, protiškai atsilikusių vaikų.
Maža galva, plokščia nosis, siauri akių plyšiai, neišsivystęs apatinis žandikaulis – tai tik keli veido bruožai, būdingi vaikui, kurio laukdamasi motina svaiginosi alkoholiu.
Tokie požymiai gali reikšti vaisiaus alkoholinį sindromą, kurio sunkiausios pasekmės išryškėja vaikui paaugus – jis nesugeba sukaupti dėmesio, atsilieka jo protinė veikla.
Taip atsitinka, kai alkoholis negrįžtamai paveikia įsčiose tebesančio vaisiaus smegenų ir kitų organų raidą.
Lietuvoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai svaiginasi nėščios moterys.
„Svaigalų vartojimas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių sutrinka embriono ir vaisiaus vystymasis, smarkiai pažeidžiama vaiko raida ir elgsena.
Kiekvienas toks atvejis yra tarsi žmogiškoji tragedija, kurios galima išvengti nieko nedarant – pakanka, kad būsimoji motina nevartotų svaigalų, nežalotų ne tik savo organizmo, bet ir į pasaulį skubančio kūdikio”, – „Lietuvos rytui“ yra pasakojęs gydytojas genetikas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, profesorius Algirdas Utkus.
– Ar yra nustatyta saugi nėščiajai alkoholio dozė?
– Niekur nėra nustatytos saugios alkoholio dozės besilaukiančiai moteriai. Geriausia išeitis – nulis promilių, nulis rizikos.
Jauniems žmonėms, planuojantiems šeimą, ypač svarbu žinoti, kad dėl alkoholio poveikio vaikas gali gimti su tam tikrais apsigimimais.
– Nuo ko priklauso sutrikimų sunkumas? Kada alkoholis yra pavojingiausias?
– Vaisiui žalingi veiksniai yra pavojingiausi 3–10 nėštumo savaitę, tačiau alkoholio poveikis pavojingas iki pat nėštumo pabaigos, nes tai veikia vaisiaus smegenų raidą.
Tačiau gali būti ir kitokių pažeidimų – gali susiformuoti širdies ydos, lūpos ir gomurio nesuaugimas, šlapimą išskiriančių ir lyties organų anomalijos, kaulų sistemos pažeidimai.
– Kokia yra rizika susilaukti kūdikio, kuriam bus nustatytas vaisiaus alkoholinis sindromas?
– Jeigu moteris serga priklausomybės liga, jeigu ji kasdien vartoja svaigalus, tikimybė, kad kūdikis turės įgimtą vaisiaus alkoholinį sindromą, siekia apie 40 proc.
Kitai daliai vaikų šio sindromo gali nebūti, tačiau gali būti kitokių sutrikimų, galinčių lemti vaiko raidos atsilikimą, mokymosi sunkumus, elgesio sutrikimus.
– Ar įmanoma iš elgesio atpažinti vaiką, kuriam buvo nustatytas vaisiaus alkoholinis sindromas?
– Daugiausia tokių vaikų atsiduria kūdikių namuose. Jie būna draugiški, smalsūs, bet juos išduoda specifinis elgesys, pavyzdžiui, 3–5 metų vaikas elgiasi kaip plaštakė. Ką tai reiškia? Toks vaikas nesugeba susikaupti. Jam viskas įdomu.
Atsidūręs naujoje aplinkoje, iš pradžių vaikas būna labai smalsus – domisi stalčiais, uždaro juos ir vėl atidaro, tačiau negali nustygti vienoje vietoje, susikaupti, žaisti. Jis kaip plaštakė, skrendanti nuo vieno žiedo prie kito.
Tokiam vaikui sunkiai sekasi mokytis mokykloje.
– Ar tiesa, kad tokie vaikai turi specifinių veido bruožų?
– Bulvės formos riesta nosis, smulkus veidas, raukšlės akių kampučiuose, žema nosies nugarėlė, plona viršutinė lūpa – šie veido bruožai yra būdingi vaisiaus alkoholiniam sindromui.
Veido bruožai su amžiumi keičiasi, tačiau neįmanoma išgydyti pakitimų, įvykusių smegenyse. Jie lieka visam gyvenimui.
Vaikui augant, didėja smegenų defektai ir funkciniai sutrikimai, lemiantys protinius gebėjimus ir elgsenos sutrikimus.
Todėl vaisiaus alkoholinis sindromas – liga visam gyvenimui.
Liūdna, nes šio sutrikimo įmanoma išvengti.
Istorijoje – daug įrodymų
Manoma, kad apie 75 proc. vaisingo amžiaus moterų vartoja alkoholį.
Įvairių autorių duomenimis, nuo 2 iki 70 proc. moterų vartoja alkoholį nėštumo metu.
Vaisiaus alkoholis sindromas – sunkiausias apsigimimas. Daugeliu atvejų pastebimi tik maži nukrypimai nuo normalaus vystymosi – tai gali būti hiperaktyvumas, nesugebėjimas sukaupti dėmesio, mokymosi sunkumai, nesugebėjimas prisitaikyti prie naujų sąlygų, pavėluotas psichikos vystymasis, kalbos, klausos, mitybos sutrikimai.
Kad per nėštumą moterys vartoja alkoholį, yra žinoma seniai – apie tai rašė Aristotelis, Plutonas, Plutarchas, yra nuorodų Biblijoje.
Antikos laikais pastebėta – jeigu nėščiosios vartodavo alkoholio, gimdavo silpnesni ir mažesnio svorio kūdikiai.
1720–1750 metais Didžiojoje Britanijoje kilo džino epidemija – šis gėrimas atpigo ir tapo prieinamas daugeliui. Jo nevengė ir nėščiosios. Tuo metu šalyje sumažėjo gimstamumas, registruota daugiau naujagimių ir kūdikių mirties atvejų – tai buvo siejama su pigiu alkoholiu, kurio pradėta vartoti kur kas gausiau.
1910 metais Suomijos mokslininkai nustatė, kad persileidimai ir gimę negyvi kūdikiai dažniau gresia nėščioms moterims, vartojančioms alkoholį.
1968-aisiais Prancūzijoje buvo aprašytas alkoholio poveikis besivystančiam embrionui ir vaisiui. Liga vėliau buvo pavadinta vaisiaus alkoholiniu sindromu.
1973 metais amerikiečių gydytojai K. L. Jonesas ir D. W. Smithas tyrė, kas atsitinka naujagimiui, jei būsima gimdyvė vartoja alkoholį. Normalios raidos pakitimus jie įvardijo kaip vaisiaus alkoholinį sindromą.
Kasmet rugsėjo 9-ąją pasaulyje minima Vaisiaus alkoholinio sindromo diena.
