Svarstydama apie tai, kokia galėtų būtų į pacientą orientuota sveikatos priežiūra, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė pripažino, kad medicina yra viena rizikingiausių sričių.
Klaidos ir žala pacientams, kurios galima buvo išvengti, nėra reti atvejai. Pasaulio sveikatos apsaugos organizacija paskelbė, kad vienas iš keturių pacientų patiria žalą ambulatorinėje ir pirminėje grandyje, o besigydančių ligoninėje pacientų grupėje – 1 iš 10.
Saugumas medicinoje prasideda nuo orientuotos į pacientą sveikatos priežiūros.
Nors pastaruoju metu yra daug literatūros apie šią problemą, netgi madinga daryti apklausas, kaip pacientai jaučiasi, ar jie patenkinti, tačiau nėra vieningo požiūrio.
„Man artimiausias yra toks apibrėžimas – tai pagarbi, jautri, individualizuota sveikatos priežiūra, kurioje klinikinius sprendimus diktuoja pacientų poreikiai, bet būkime atviri – ne visada tai pavyksta pasiekti“, – pripažino R.Nadišauskienė.
Daugės kitataučių ir kitos rasės ligonių
Harvardo universiteto mokslininkai išskyrė esminius principus, būdingus tokiai sveikatos priežiūrai. Visų pirma, tai – pagarba paciento vertybėms, kultūriniams prioritetams ir autonomijai.
Šis principas taip pat gali būti painus. Pateikdama pavyzdžius iš savo profesinės veiklos R.Nadišauskienė svarstė, kokie iššūkiai laukia ateityje.
„Ne viskas yra aišku. Lietuvoje turime jau kitokių pacientų – kitokios rasės ir odos. Tokių pacientų daugėja mūsų homogeniškoje visuomenėje, bet mes nepasiruošę tam“, – įspėjo profesorė.
Kai į Kauno klinikas neseniai pateko afganistanietė, gerai, kad šalia buvo jos pusseserė, atvykusi iš Kanados, būtent ji padėjo pacientei susiorientuoti. Tai – tik bendravimo sunkumai ir būtinybė paaiškinti afganistanietei, koks yra siūlomas gydymas.
Susiduria su nebūdingais požymiais
Dar didesni sunkumai užgriūna dėl kultūrinių barjerų. Profesorė R.Nadišauskienė pripažino, kad mūsų šalies medikai nėra pasiruošę bendrauti su kitataučiais.
Ši situacija jai priminė tuos laikus, kai žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) kėlė siaubą visoje Lietuvoje. Prieš kelis dešimtmečius jai teko skubiai vykti iš vieno renginio į klinikas, nes atvyko ŽIV užsikrėtusi nėščioji.
Ši diagnozė daug kam tada atrodė kaip sprogimas, medikams buvo nejauku įeiti net į palatą, kurioje atsidūrė nėščioji, liesti daiktus, esančius toje palatoje. Laimei, padėtis smarkiai pasikeitė.
Tačiau neaiškumų kyla ir dabar. Pavyzdžiui, Kaune gimė juodaodžių tėvų kūdikis, kuris turėjo odos dėmių. Kauniečiai medikai buvo sutrikę, jie jaudinosi, ar neprisidarys tarptautinės gėdos, nenustatę laiku kokios nors rimtos ligos.
Tąkart padėjo internetas. Neonatologai kartu su gydytojais rezidentais išsiaiškino, kad tai buvo mongolinės dėmės, kurios būdingos Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos naujagimiams, o jų priežastis – susikaupę melanocitai.
Tiki labiau astrologu nei gydytoju
Į pacientą orientuota sveikatos priežiūra turėtų remtis taip pat informacijos prieinamumu. Kadangi pacientams ne visada patogu trukdyti gydytoją dėl įvairių klausimų, ieškoma informacijos internete.
Bet tai nėra patikimas šaltinis. Neretai labiau tikima astrologu nei gydytoju, buvo atliktas net toks eksperimentas, įrodantis, kaip sunku pacientams atskirti svarbią informaciją nuo nesvarbios.
Kai kurių astrologų nuomone, rugsėjį gimę žmonės yra laimingesni, todėl buvo apklaustos nėščiosios, ar jos sutiktų paankstinti gimdymą. Deja, būsimų gimdyvių atsakymai nuvylė, jos manė, kad žvaigždžių įtaka jų vaikų gyvenimui turės kur kas didesnę reikšmę nei saugus gimdymas.
Nėra nereikšmingų smulkmenų
Sveikatos priežiūros integralumas – dar vienas svarbus kriterijus, juk neretai pacientai blaškosi tarp atskirų gydymo įstaigos padalinių. Nėra ir vadybininko, kuris viską žinotų apie pacientą, nes tai – didelė prabanga.
Į pacientą orientuotoje sveikatos priežiūroje negali būti smulkmenų. Tokie paprasti dalykai, kaip sanitariniai mazgai, buitinės sąlygos gali lemti tai, ar pacientai bus patenkinti, ar – ne.
Daugelyje Lietuvos ligoninių yra tiekiamas centralizuotas maitinimas, bet yra diskriminuojami pacientai, patenkantys į palatą po pietų, nes jie negauna maitinimo.
Nors tokia sistema yra skaidri ir aiški, bet profesorė pripažino, kad ji ne visada palanki pacientui.
Medicinoje yra ir bus klaidų
Yra sakoma, kad kiekvienas gydytojas turi savo pacientų kapinaites, tačiau jei ligoninėje niekas nemiršta, tai – ženklas, kad joje negydomi sunkūs ligoniai.
Medicina ne veltui yra lyginama su aviacija, atomine energetika ar naftos pramone.
Tikimybė nukentėti skrydžio metu sudaro vieną iš milijono. Tuo tarpu iš visų mirtingumo priežasčių medicinos klaidos užima trečią vietą po širdies ir kraujagyslių ligų, bei vėžio. Tai JAV statistikos duomenys.
Lietuvoje nėra patikimos statistikos apie medicinines klaidas, yra labiau remiasi vidiniu auditu, kuris nėra efektyvus.
Lyginti mediciną su aviacija nėra vien metafora. Sudėtingiausi skrydžio momentai – tai lėktuvo pakilimas ir nusileidimas. Tačiau gydytojai kartu su komanda sprendžia ne vieno boingo pilotavimo klausimus.
Vieno lėktuvo pakilimas ir nusileidimas – tai kaip vieno paciento gydymas, o jų yra daug. Todėl mūsų šalies sveikatos politikams atėjo laikas suprasti, kad medicinoje yra ir bus klaidų.
„Klaida būna tada, kai stengiamasi viską padaryti teisingai, o išėjo taip, kaip išėjo arba išėjo netyčia. Teisinė bazė taip pat nėra palanki medikams, nes nėra jokių išlygų“, – įsitikinusi profesorė.
Tokia situacija susidarė dėl to, kad atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikacijos stoka, profesinės etikos taisyklių pažeidimas, profesinės atsakomybės atveju yra tolygu profesinei klaidai.
Daug žalos pridaro neklystamumo mitas
Dar vienas stabdis diegti į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą – tai išbujojęs neklystamumo mitas, ypač daug metų dirbančių specialistų tarpe. Netgi galvojama, kad kuo didesnis darbo stažas, tuo gydytojas yra patikimesnis, nors galbūt jis neturi laiko domėtis naujienomis.
Neklystamumo nuostata yra susijusi su psichologinėmis priežastimis, nes tapti lyderiu, tam tikros srities autoritetu, reikia daug laiko ir daug pastangų. Šią poziciją gali užimti tik savimi pasitikintys žmonės, paaukoję gyvenimą medicinai.
Pripažinti klaidą yra labai sunku, nes įsijungia gynybos ir savisaugos mechanizmai, tai stiprus smūgis savęs vertinimui.
Po budėjimo būsena panaši į lengvą girtumą
Ateityje medicinos klaidų gali gausėti ir dėl vis didėjančio darbo krūvio. Jei gydytojas budi 24 valandas, jo būsena artima lengvam girtumui.
Kai gydytojas praleidžia ligoninėje 36 valandas, jo būsena panaši į šizofrenija sergančiojo savijautą, kuris nesugeba adekvačiai reaguoti į aplinką, tai – budėjimo pasekmė.
Nėra pinigų mokytis gaivinti
Norėdama išvengti klaidų medicinoje, Lietuva galėtų remtis kitų šalių patirtimi, kur taikomos įvairios simuliacijos, organizuojami praktiniai kursai. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje kartą per metus gydytojas turi baigti gaivinimo kursą.
„Mes, akušeriai ginekologai, išsikovojome, kad tokie kursai būtų rengiami bent kartą per penkerius metus, nes turime mokėti, kaip gaivinti nėščiąsias ir naujagimius. Bet iš kur imti pinigų?“ – svarstė R.Nadišauskienė.
Saugios chirurgijos lapas nieko nekainuoja
Norint užbėgti klaidai už akių, būtinos apsaugos priemonės. Todėl algoritmai, kontroliniai lapai, kurie naudojamos kitose ūkio srityse, būtini ir medicinai. Tai gelbsti gyvybes.
Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų paruoštas saugios chirurgijos lapas taikomas taip pat Kauno klinikų operacinėse. Ne visi tam pritaria. Yra ir skeptikų, kritikuojančių, kad tokios priemonės nereikia, kai kas net mano, kad tokia praktika gimė Afrikoje.
R.Nadišauskienė moka paaiškinti, kad tai neturi nieko bendro su Afrika. Ši iniciatyva prasidėjo Harvardo universitete, kur žmonės randa laiko aptarti, ką turi padaryti prieš nuskausminimą, prieš operaciją ir baigdami operaciją.
„Tai nekainuoja pinigų, bet patikėkite, kaip tai sunku, mes tai darome jau penkerius metus, esu kaip koks persekiotojas, kuris siekia sužinoti, kas pamiršo tai padaryti“, – apgailestavo profesorė.
Praverstų „juodos dėžės“ principas
Juodosios dėžės, kurios naudojamos aviacijoje, praverstų ir medicinoje. Įvykus lėktuvo katastrofai, ieškoma sisteminių bėdų, o ne vieno kaltininko, be to, iš klaidų mokomasi, todėl keičiama ir tobulinama visa sistema.
Kai dėl kažkokių priežasčių vienam pilotui išėjus iš lėktuvo kabinos, kitas pilotas nukreipė lėktuvą į kalną ir visi žuvo, sistema greitai užlopė šią spragą – pilotas jau negali likti vienas lėktuvo kabinoje.
Bet mūsų šalies medicinoje viskas vyksta kur kas lėčiau. Bėda ta, kad Lietuvoje vis dar nedrįstama pripažinti – klaida medicinoje yra kompleksinis reiškinys ir tai neišvengiama medikų profesijos dalis.
Dėl klaidos prasideda ilgi teismai, kur vieni puola, o kiti ginasi. Nuoskaudos lieka, o iš klaidų nepasimokoma.
„Nesu sutikusi nė vieno mediko, kuris tyčia stengtųsi pakenkti pacientui, nors visuomenei kartais taip atrodo. Pas mus greičiau mediką pasodins į kalėjimą, bet niekas nesieks keisti pačios sistemos“, – apgailestavo R. Nadišauskienė.
