– Nuo metų pradžios iki kovo 29 dienos imtinai, Lietuvoje patvirtinta jau 330 tymų atvejų, jų registruojama ir toliau. Ar reikia jaudintis žmonėms ir kokių priemonių jiems imtis?
– Visų pirma, svarbu atskirti bendrą atvejų ir šiuo metu sergančiųjų skaičių, tai nėra tapatūs skaičiai. Didžioji dalis susirgusiųjų žmonių jau persirgo tymais. Tačiau tai, kad atsiranda vis naujų atvejų, be abejo, signalizuoja, kad problema vis dar yra ir ji sprendžiama.
Pasaulyje, tarp visų skiepais valdomų ligų, tymai išlieka daugiausiai žmonių gyvybių nusinešančia liga tarp tų, kurie neturi atsparumo tymams. Taigi ignoruoti šios ligos negalima, ypač, kai jau 50 metų taikomas žmonių skiepijimas nuo tymų gali juos apsaugoti.
Ko imtis žmonėms? Pirmiausia raginu naudotis galimybe apsaugoti savo vaikus. Tai yra, netikėti skleidžiama neva teisinga, o iš tiesų klaidinančia ir net pavojų gyvybei keliančiai informacija, ir pasitikėti medicina bei mokslu. Medikai ir mokslininkai nuolat pabrėžia skiepų saugumą ir būtinybę skiepyti vaikus. Jei suaugusieji abejoja, ar turi atsparumą tymų virusui, kviečiama pirmiausia pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Atsparumą galima pasitikrinti atlikus kraujo tyrimą. Ligos atveju – negaištant kreiptis į medikus.
– Kaip stabdyti tymų plitimą?
– Kiekvienas tymų atvejis fiksuojamas ir nedelsiant imamasi priemonių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, turinčio padalinius visuose Lietuvos regionuose, specialistai nedelsdami atlieka kiekvieno įtariamo tymų atvejo epidemiologinį tyrimą, išaiškina sąlytį su sergančiaisiais turėjusiuosius ir juos konsultuoja, kuriuos reikia – siunčia skiepytis (ne vėliau kaip per 72 val. po turėto kontakto). Jų darbo dėka tymų plitimas pristabdomas, kiek įmanoma.
Visuomenės sveikatos specialistai daug pastangų skiria ir įvairių įstaigų, organizacijų, įvairių žmonių grupių informavimui apie situaciją ir kaip saugotis. Taip pat ir Užkrečiamų ligų ir AIDS centro darbuotojai vykdo įvairias šviečiamojo pobūdžio veiklas, intensyviai konsultuoja, nuolat atnaujina ir teikia naujausią informaciją.
– Žmonės susiduria su situacija, kad nori pasiskiepyti, bet neturi tokios galimybės, nes skiepų nėra.
– Turime atskirti du dalykus. Lietuvoje šiuo metu ligonių kasų lėšomis nuo tymų skiepijami vaikai pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių (pirmoji dozė – 15-16 mėn., antroji dozė – 6-7 m.) ir sąlytį su tymais sergančiu žmogumi turėję asmenys, kurie turi būti paskiepyti per 72 val., įskaitant medicinos personalą, turėjusį kontaktą su pacientu, sergančiu tymais. Taip užkertamas kelias tolesniam tymų plitimui. Skiepų šiam tikslui yra pakankamai ir ateityje nepritrūks. Tačiau šia vaikams skirta vakcina negalime rizikuoti ir visą išdalinti bet kuriam norinčiam pasiskiepyti.
Taigi kada žmogus nori pasiskiepyti savo iniciatyva, jis tą turi padaryti savo (arba darbdavio) lėšomis. Tai yra, jis kreipiasi į privačias gydymo įstaigas dėl komercinės vakcinos. Prisiminkime, kad tymų protrūkiai vyksta ir kitose Europos bei pasaulio šalyse, dėl to skiepų paklausa yra išaugusi ir gamintojai tiesiog fiziškai negali daug jų iš karto vienu metu pagaminti. Dėl to žmonėms tenka palaukti.
Matydami situaciją, siekiame įsigyti daugiau skiepų valstybės mastu, ir šiuo metu Valstybinė ligonių kasa vykdo viešojo pirkimo procedūras papildomam vakcinos kiekiui įsigyti. Kai tik paaiškės, kad pirkimas įvyko ir kada galime laukti pirmosios partijos, nedelsiant svarstysime, kokias dar žmonių grupes turėtume paskiepyti ligonių kasų apmokamais skiepais.
– Kokių priemonių imasi Sveikatos apsaugos ministerija, kad suvaldytų tymų situaciją?
– Su ministerijos ir atsakingų institucijų – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Užkrečiamų ligų ir AIDS centro, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, Valstybinės ligonių kasos – atstovų komanda kiekvieną savaitę mažiausiai sykį, o kartais ir dažniau, prie bendro stalo vertiname situacijos pokytį, atliktas užduotis ir nusistatome naujas. Kasdien renkame naujausią informaciją ir stebime tendencijas, kaip rutuliojasi situacija, pagal tai telkiame veiksmus.
Visų pirma nustatėme, kur ir kiek Lietuvoje paskiepijama mažiausiai vaikų. Žvelgiant į tai, kur nustatomi tymų atvejai, matyti akivaizdus ryšys tarp per mažo skiepijimosi ir susirgimų. Taigi į tas savivaldybes kreipiamos didžiausios specialistų pajėgos.
Nelaukiant, kol pradės tuštėti vaikams skirtų skiepų atsargos, iškart ėmėmės ieškoti būdų, kaip įsigyti papildomų skiepų. Ir ženkliai didesnį kiekį, kad turėtume galimybę skiepyti ir tam tikras papildomas žmonių grupes.
Reaguojama į kiekvieną tymų atvejį, nustatomi sąlytį turėję žmonės, stabdomas tymų plitimas. Laikomės pozicijos, kad ne draudimais, bausmėmis, o švietimu ir informavimu galima didinti žmonių supratimą apie skiepų naudą ir net būtinybę. Dėl to vykdoma ir suplanuota daug šviečiamojo pobūdžio priemonių. Taigi situacija yra nuolat stebima ir valdoma.
– Tačiau yra ir tokių, kurie skiepyti, bet vis tiek suserga.
– Tam tikrais atvejais išties net ir skiepytas žmogus gali neturėti pakankamo atsparumo tymams, pavyzdžiui, dėl nepakankamo individualaus organizmo imuninio atsako. Žinia, tymų virusas yra labai lakus, tad neturint atsparumo, yra didelė tikimybė užsikrėsti. Atsparus žmogus, priešingai, viruso net neperneša.
Primenu, kodėl taip svarbu skiepytis. Kai didžioji dalis žmonių yra atsparūs, tie keletas, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali būti paskiepyti, pavyzdžiui, kūdikiai, ir tie, kuriems dėl nepakankamo individualaus organizmo imuninio atsako nesusiformavo atsparumas, bus saugūs, nes tymų virusas tiesiog neturės galimybės plisti.
Rūpinkimės savo vaikų ir savo pačių sveikata.
– Dėkoju už pokalbį.
„Karštoji“ skiepų linija – (8 5) 230 0123 (konsultuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai, konsultacijos teikiamos pirmadieniais – ketvirtadieniais 8.00-16.45 val., penktadieniais – 8.00-15.45 val.).
Specialiais telefono numeriais visuose Lietuvos regionuose konsultuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai bei Užkrečiamų ligų ir AIDS centro specialistai.
Daug naudingos informacijos apie skiepus pateikiama Užkrečiamų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje bei SAM interneto svetainėje.
Dėl skiepų arba susirgus rekomenduojama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
Susirgus, kai susirgimas pasireiškia dideliu karščiavimu ir bėrimu, ir įtarus tymus savaitgalį, švenčių dienomis, naktį, žmogus gali kreiptis tiesiai į infekcinės ligoninės arba ligoninės, turinčios infekcinių ligų skyrių, priėmimo skyrių.
Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, taip pat ir kitose laboratorijose, galima pasitikrinti dėl specifinio imuniteto šiam susirgimui. Šeimos gydytojas padės įvertinti antikūnų tyrimo rezultatus pagal konkretaus žmogaus sveikatos būklę, situaciją.
Ligonių kasų apmokamomis vakcinomis vaikai Lietuvoje skiepijami iš viso nuo 14 užkrečiamųjų ligų.
Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių pirmąja tymų, raudonukės ir epideminio parotito kombinuota vakcinos doze skiepijami 15-16 mėn. vaikai, o antrąja vakcinos doze – 6-7 metų vaikai prieš jiems pradedant lankyti mokyklą. Tėvams su vaiku reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją toje gydymo įstaigoje, kur vaikas yra registruotas.
Pastaraisiais metais Lietuva padarė didelį proveržį, įtraukiant naujas vakcinas į skiepijimo programą. Per 2014-2018 metų laikotarpį į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių buvo įtrauktos pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso infekcijos, rotavirusinės infekcijos bei B tipo meningokokinės infekcijos vakcinos, be to, nuo pneumokokinės infekcijos pradėti skiepyti ir rizikos grupių asmenys.
Šiuo metu yra patvirtintas naujas strateginis 5 metų dokumentas – Nacionalinė imunoprofilaktikos 2019-2023 metų programa. Šioje programoje numatyta svarstyti naujų vakcinų įtraukimą, priemonės skiepijimo aprėptims bei gyventojų pasitikėjimui vakcinomis didinti. Didelis dėmesys skiriamas epidemiologinės priežiūros stiprinimui bei sveikatos specialistų bei gyventojų mokymui.
