– Kaip nutiko, kad po netrumpos pertraukos Lietuva susiduria su tymų protrūkiu?
– Dešimtmečius buvome įpratę skiepytis nuo ligų, kurios kontroliuojamos vakcinomis, ir, veikiausiai, pamiršome, ką jos reiškia. Ne veltui buvo pradėta plačiai skiepyti – vienam liga gali būti lengviau persergama, kitam ji gali baigtis rimtomis komplikacijomis ir net mirtimi. Užkrečiamumas – aukštas.
Skiepų priešininkų judėjimas taip pat turėjo įtakos, kad paskiepijamų vaikų mažėjo. Dabar susiduriame su to pasekmėmis. Viešoje erdvėje skleidžiama įvairių mitų apie skiepų žalą, bet raginčiau remtis įrodymais patvirtintomis medikų ir mokslininkų rekomendacijomis, o ne nebūtomis istorijomis ar pavieniais tam tikrais retais, išimtiniais atvejais. Būtent medikai ir mokslininkai pabrėžia – skiepai būtini, tą pabrėžia ir visos tarptautinės organizacijos.
– Žmonės sako: „aš nesiskiepiju, vaikų neskiepiju, gyvename sveikai, stipriname organizmą ir nesergame. Kam tie skiepai?“
– Labai gerai, jei žmogus laikosi sveikos gyvensenos principų, rūpinasi savo sveikata. Vis tik būtina įsiklausyti į gydytojų ir mokslininkų žodžius – nuo tymų sveika gyvensena, geros socialinės sąlygos, grūdinimasis, organizmo stiprinimas ir panašios priemonės neapsaugo. Skiepai yra vienintelė priemonė.
Tie, kurie sako, kad nesiskiepija ir neserga, turi suvokti – jūs saugūs nebent jei dauguma jus supančių yra paskiepyti ar persirgę ir turi atsparumą. Tada veikia vadinamas kolektyvinis imunitetas ir virusas tiesiog neturi sąlygų plisti. Atsparumą turintis žmogus net neperneša kitiems tymų viruso.
O kas bus, jei visi taip galvos kaip jūs? Toks žmogaus pasirinkimas yra labai egoistiškas ir kelia pavojų visai visuomenei. Registruojami kūdikių, kurie dar per maži skiepyti, susirgimai tymais. Sakykite, kuo nusikalto kūdikiai?
– Tačiau yra sakančių, kad tymai – vaikiška liga ir nereikia gąsdintis ja persirgti, priešingai – tuomet susiformuoja imunitetas visam gyvenimui.
- Sunku vadinti „vaikiška“ ligą, nusinešančią vaikų ir suaugusiųjų gyvybes. Vien Europos Sąjungos šalyse pernai tymai nusinešė 35 žmonų gyvybes. Nepamirškime, kad tymai yra ypatingai laki infekcija ir jai būdingas itin didelis užkrečiamumas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 1980 metų, prieš prasidedant vakcinacijai pasauliniu mastu, kasmet būdavo registruojama 2,6 milijonų mirčių. Ar mes tikrai norime vėl link to eiti?
Taip pat dažnos įvairios komplikacijos, tokios kaip vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas arba kitaip smegenų uždegimas.
Turėjus kontaktą su sergančiuoju tymais ir neturint atsparumo šiam virusui, svarbu per 72 valandas pasiskiepyti – taip galima išvengti susirgimo. Kontaktavę žmonės skiepijami valstybės lėšomis įsigyta vakcina. Tad turėjus sąlytį su sergančiuoju, rekomenduojant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistui, svarbu laiku kreiptis į šeimos gydytoją.
– Jei skiepai yra vienintelė reali priemonė nuo tymų protrūkių, gal verta galvoti apie griežtesnes priemones, skatinančias žmones skiepytis?
– Sveikatos apsaugos ministerijoje laikomės pozicijos, kad draudimais, suvaržymais galima pasiekti net ir priešingo rezultato. Tam pritaria taip pat medikai ir dauguma pacientų. Esame laisva šalis ir laisvi žmonės, tačiau gyvename visuomenėje ir esame visi kartu atsakingi už jos saugumą. Dėl to būtina šviesti visuomenę, informuoti, kodėl skiepai reikalingi ir kokios pasekmės jų atsisakant. Tokį kelią renkamės.
Dideles nuolatines pastangas deda Nacionalinis visuomenės sveikatos centras su komandomis regionuose, Užkrečiamų ligų ir AIDS centro specialistai bei kitos institucijos, įsitraukia atskiri visuomenės nariai, žinomi žmonės, ačiū ir žiniasklaidai, kad teikia didelį dėmesį šiam aktualiam klausimui.
– Tymų protrūkiai fiksuojami ir kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Ukrainoje, iš kurios atvyksta žmonių dirbti į Lietuvą. Kaip užtikrinti, kad tai nedidintų grėsmės Lietuvai?
– Mokslininkų duomenimis, tymų virusas neturi galimybės plisti, jei 95 iš 100 žmonių turi jam imunitetą. Kokią situaciją turime Lietuvoje? 2009 m. paskiepijamų vaikų dalis siekė 97 proc., 2018 m. – vos 92,2 proc. Kai kuriose savivaldybėse nesiekė nė 84 proc. Tai atsispindi ir sergamumo geografijoje. Didžiausias tymų protrūkis Kaune ir Kauno rajone, čia ir skiepų priešininkų judėjimas ypač gajus.
Iš užsienio atkeliaujančių tymų atvejų fiksuojama vos keletas. Taigi ne čia grėsmė, o mūsų požiūryje į skiepus. Žmonės keliauja, atostogauja, išvyksta ir atvyksta į Lietuvą, tad norėdami būti apsaugoti nuo tymų ir kitų vakcinomis kontroliuojamų ligų, turime skiepytis. Kuo daugiau žmonių bus atsparūs, tuo mažesnė bus grėsmė.
– Ką daryti suaugusiems žmonėms, kurie sunerimę, nes nežino, ar yra atsparūs tymų virusui?
– Visų pirma, nereikia pulti į paniką. Lietuvoje nuo tymų vaikai skiepijami nuo 1964 metų, priklausomai nuo amžiaus, žmogus gali būti skiepytas 1 arba 2 kartus. Taigi, suaugusieji jau turėtų būti paskiepyti arba persirgę šia liga.
Tam tikrais atvejais net ir skiepytas žmogus gali neturėti pakankamo atsparumo tymams, pavyzdžiui, dėl nepakankamo individualaus organizmo imuninio atsako. Nežinant, ar reikia skiepytis, pirmiausia rekomenduotume pasitarti su savo šeimos gydytoju.
Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, taip pat ir kitose laboratorijose, galima pasitikrinti dėl specifinio imuniteto šiam susirgimui. Šeimos gydytojas taip pat padės įvertinti antikūnų tyrimo rezultatus pagal konkretaus žmogaus sveikatos būklę, situaciją.
Pasikartosiu, tam, kad panašių protrūkių išvengtume ateityje, labai svarbu skiepyti vaikus – ne tik nuo tymų, bet ir kitų vakcinomis kontroliuojamų ligų.
– Ačiū už pokalbį.
Dėl skiepų arba susirgus rekomenduojama nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
Susirgus, kai susirgimas pasireiškia dideliu karščiavimu ir bėrimu, ir įtarus tymus savaitgalį, švenčių dienomis, naktį, žmogus gali kreiptis tiesiai į infekcinės ligoninės arba ligoninės, turinčios infekcinių ligų skyrių, priėmimo skyrių.
Tymus sukelia itin lakus virusas, kurį platina sergantis žmogus. Pagrindinis tymų viruso perdavimo būdas – oro lašelinis, todėl virusas lengvai plinta patalpose.
Tymų klinikiniai požymiai: karščiavimas (38-39 °C), dėmelių atsiradimas skruostų gleivinėje, bėrimas (tamsiai rausvos, netaisyklingos formos, susiliejantis), bendras silpnumas, sumažėjęs apetitas, sloga, konjunktyvitas, kosulys. Bėrimas dažniausiai atsiranda 3-4 ligos dieną.
Dažniausios tymų komplikacijos: vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas). Tymai pasaulyje išlieka viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų, kelianti pavojų neskiepytiems žmonėms.
Persirgus susidaro ilgalaikis visą gyvenimą trunkantis imunitetas. Tymų inkubacinis laikotarpis trunka apie 10 dienų (7–21 d.). Žmogus gali platinti infekciją vidutiniškai 4 dienas iki bėrimo atsiradimo ir 4 dienas po bėrimo pasirodymo.
Ligonių kasų apmokama tymų vakcina skiepijami vaikai, kurie nebuvo paskiepyti dėl tam tikrų priežasčių pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, ir su sergančiuoju kontaktą turėję žmonės (per 72 val. nuo kontakto).
Imlumą tymams parodo kraujo tyrimas, kuris parodo, ar žmogus turi imunitetą tymams. Pirmiausia rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju.
Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių pirmąja tymų, raudonukės ir epideminio parotito kombinuota vakcinos doze skiepijami 15-16 mėn. vaikai, o antrąja vakcinos doze – 6-7 metų vaikai prieš jiems pradedant lankyti mokyklą. Tėvams su vaiku reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją toje gydymo įstaigoje, kur vaikas yra registruotas.
Tymų klausimais telefonu (8 5) 230 0123 konsultuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai. Konsultacijos teikiamos pirmadieniais – ketvirtadieniais 8.00-16.45 val., penktadieniais – 8.00-15.45 val.
