Pagal magnetinio lauko stiprumą magnetinio rezonanso tomografai (MRT) skirstomi į silpno (0,1–0,5 teslos), vidutinio (1,0–1,5 T) ir stipraus (3,0 T ir daugiau) lauko sistemas. Specialistų teigimu, silpna įranga nėra universali visiems tyrimams, todėl pasitaiko atvejų, kai juos tenka pakartoti. Lietuvoje apie 22 procentus MRT vis dar yra silpno magnetinio lauko.
Tuo metu Latvijoje gydymo įstaigoms, kurios MRT tyrimams naudoja mažiau nei 1 T pajėgumo aparatus, valstybės finansavimas atšauktas jau ketverius metus.
Svarbiausia – diagnostika
Latvijos sveikatos apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Agnesė Jasenoviča „Lietuvos rytui“ sakė, kad toks sprendimas buvo priimtas remiantis Latvijos radiologų draugijos nuomone: „Tam tikrų lokalizacijų tyrimų vaizdai, atlikti silpno magnetinio lauko sistema, nėra tokie kokybiški, kad būtų galima tiksliai nustatyti ligos diagnozę ar įvertinti jos dinamiką.“
„Manome, jog valstybės lėšomis turėtų būti finansuojami tik geros kokybės tyrimai. Silpno magnetinio lauko MRT įranga atlikti tyrimai pasižymi nepakankama kokybe, todėl jie gali būti apmokami ir iš privačių lėšų“, – kalbėjo Latvijos radiologijos asociacijos prezidentė Maija Radzinia.
Paklausta, kiek pavyko sutaupyti, asociacijos vadovė sakė, kad finansai nėra tinkamiausias matas: „Mūsų manymu, esminis matavimo vienetas turėtų būti teigiama klinikinės diagnostikos praktika.“
Nepakankamai universali
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos duomenimis, penktadalis Lietuvoje turimų MRT aparatų prieš dvejus metus buvo silpno magnetinio lauko ir tik 5 proc. – stipraus.
Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Radiologijos klinikos Tomografijų skyriaus vadovo profesoriaus Sauliaus Lukoševičiaus, mažos galios MRT įranga nėra savaime ydinga, tačiau nėra tokia universali, kad būtų galima tirti visus pacientus iš eilės.
„Pasauliniu mastu mažos galios MRT įrangos parduodama apie 3 proc. iš visų tokių aparatų, tai labai nedaug, bet niša likusi. Kalbant apie tikslios diagnozės nustatymą, kaip praktikas galėčiau pasakyti, kad, be abejonės, patogiau dirbti universalia diagnostine įranga, kuria galima atlikti visus tyrimus be jokių apribojimų, neskirstant pacientų ir nesiunčiant jų į kitą gydymo įstaigą detaliau ištirti. Gali pasitaikyti tokių situacijų, kai staiga prireikia tam tikros įrangos savybės, pavyzdžiui, nuskaitymo sekos, jos modifikacijos, tam tikro programinės įrangos niuanso, kurios dėl techninių priežasčių tiesiog neturi ar negali turėti mažos galios MRT aparatas. Tokiu atveju tektų tyrimą kartoti kitoje gydymo įstaigoje ar kitu, didesnės galios, aparatu“, – aiškino S.Lukoševičius.
Apskaitos, kiek tyrimų tenka kartoti, specialistai neveda, bet didžiausia problema, profesoriaus teigimu, kai pacientas atkeliauja iš kitos įstaigos neturėdamas ten atlikto tyrimo aprašo.
„Tokiais atvejais mūsų gydytojams dažnai tenka iš naujo peržiūrėti ir vertinti iš kitos įstaigos atsivežtą tyrimą, ypač jeigu tas pacientas sunkus ir reikia skubaus sprendimo“, – kalbėjo Kauno klinikų specialistas.
Reikia politinio sprendimo
Priminęs, kad mažos galios MRT aparatai daug pigesni, LSMU profesorius sakė, jog tai yra vienas motyvų, kodėl tokios įrangos mūsų šalyje vis dar yra.
„Galiu pajuokauti, kad aparatūrą atnaujinti lengviausia, nes reikia turėti tik... daug pinigų – sumokėjai, ir viskas. Sunkiausia išlaikyti ir atnaujinti personalą, specialistus – čia yra didžiausios nuolatinės investicijos“, – sakė S.Lukoševičius.
Kalbėdamas apie Latviją, kur valstybė finansuoja tik geros kokybės tyrimus, profesorius mano, kad, norint tokią tvarką įvesti ir Lietuvoje, reikia politinio sprendimo: „Latviai turbūt apskaičiavo, kad taip sutaupo. Gal ir mums vertėtų gerai apskaičiuoti, juk mūsų šalys labai panašios.“
Susiduriama su lėšų trūkumu
Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro vadovė docentė Jūratė Dementavičienė pripažino, kad aukštesnio magnetinio lauko aparatūros diagnostinė vertė daug didesnė.
„Galima pritaikyti daugiau įvairių ištyrimo metodikų įvairioms ligoms diagnozuoti. Žemo magnetinio lauko aparatūros vaizdų kokybė nėra tokia aukšta ir daugelio ligų ji negali diagnozuoti. Tačiau kokia alternatyva? Juk svarbu užtikrinti paslaugos prieinamumą pacientams. Išskirčiau kitą problemą: reikėtų išdiferencijuoti indikacijas – kada ir ką skirti. Šiuo metu indikacijų esama tik MRT tyrimui, o kokiu atveju, kokiu aparatu turėtų būti atliekamas tyrimas, nėra. Žinoma, pacientai veržiasi būti ištirti aukštesnės kokybės aparatūra, bet ne visais atvejais tai tikslinga“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Santaros klinikų specialistė.
Paklausta, kodėl tokių indikacijų nėra, J.Dementavičienė aiškino, kad mažoje šalyje labai brangu aprašyti indikacijas ir nustatyti kriterijus: „Tam reikia didelių žmogiškųjų išteklių ir patirties. Natūralu, kad Lietuvoje to nėra. Visi nori tyrimo kuo greičiau, todėl specialistai siunčia tirtis į tą kabinetą, kuris arčiau, kur mažesnės eilės.“
Anot docentės, kartais gali pakakti ir mažesnės skiriamosios gebos aparatūros, tačiau įtarus ligą tyrimą gali tekti atlikti dar kartą.
„Galima turėti ir labai gerą aparatą, tačiau nepanaudoti jo galimybių. Žinoma, palyginus skirtingo magnetinio lauko aparatūra atliktus tyrimus tenka pripažinti, kad kokybė labai skiriasi“, – sakė J.Dementavičienė.
Kalbėdama apie Latvijos pavyzdį, kai atsisakyta valstybės finansavimo silpno magnetinio lauko aparatūra atliekamiems tyrimams, Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro vadovė svarstė, jog galbūt tai padėtų sutaupyti, bet, anot jos, esminis klausimas, kieno sąskaita.
„Priklausau Radiologinių paslaugų optimizavimo tarybai, esame svarstę šį klausimą. Jei galėtume visoje šalyje aprūpinti pacientus aukštos kokybės aparatūra, galėtume atsisakyti žemo magnetinio lauko aparatūros. Bet kai nėra alternatyvos, iš karto jos atsisakę pasmerktume kai kuriuos pacientus negauti net ir tokios paslaugos.
Daugelyje sričių reguliuoti viską turėtume per klinikinį auditą, to šalyje dar nėra. Tai būtų puiki pagalba užtikrinant tyrimų kokybę. Bet vėl susiduriame su lėšų trūkumu“, – kalbėjo J.Dementavičienė.
