Į artimųjų pastabas nė nekreipė dėmesio
Viskas prasidėjo penktadienį (sausio 18 d.), kai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pirmo vizito metu senelio šeimos nariams gydytoja atskleidė, kad įtaria kraujo užkrėtimą ir į artimųjų pastabas apie staigų jo sveikatos pablogėjimą bei turėtas ligas nė nekreipė dėmesio.
Anot artimųjų (vardai ir pavardės žinomos – aut. past.), gydytoja atšovė, kad tai tik temperatūra ir skysčių netekimas, ir pridūrė, kad viena jos pacientė tiek „nusiprakaitavo“, jog dabar guli ištikta komos. Kiek vėliau medikė patarė senelio nelankyti, o paprasčiausiai skambinti 8:45-9:00 val. ryte. Būtent tokį laiką ji ir nurodė, mat bandant susisiekti kitu metu ji gali neatsiliepti.
Visa šeima nusiramino, kai gydytoja pasakė, kad seneliui nereikės rūpintis dėl jau paskirtų vaistų vartojimo, nes juos suduos gydytojos.
„Nepaisant gydytojos raginimų nevykti, šeštadienį nuvažiuojame pas senelį. Jį radome su pakilusia temperatūra. Senelis pasako, kad ketvirtą valandą ryto greičiausiai dėl pakilusios temperatūros pradėjo krėsti šaltis, bandė išsikviesti slaugytoją, bet to padaryti nepavyko.
Ligoninėje praleidome visą dieną. Nepaisant to, kad matėme, jog senelis nusilpęs tiek, kad negali nei atsikelti iš lovos, nei valgyti, tikime gydytoja, kad viskas normalu. Visą situaciją pakeičia, kai visai netyčia teta nugirsta, kad slaugytoja, rodydama į senelį, pasako kitai slaugytojai kažką panašaus į: „Šitas temperatūrą pasimatuoja pats“, – pasakojo paciento artimieji.
Net vaistų niekas nedavė
Jų teigimu, tapo aišku, kad niekas netikrino spaudimo, o temperatūrą irgi teko prašyti pamatuoti patiems, nes slaugytojos, nepaisydamos to, kad senelis jau nebenulaikė net puodelio, tikino, kad temperatūrą jis gali pasimatuoti pats.
„Sekmadienį paaiškėjo, kad net vaistų nuo rankos podagros seneliui niekas nesudavė. Kadangi vaistai brangūs ir kompensuojami, senelis juos turėjo kartu su savimi. Tačiau jie buvo nepaliesti.
Artimieji, pamatę, kad vaistai nesuduoti, paklausė seselių, kodėl taip atsitiko. Viena pasakė, kad duodami „valdiški“, kita teigė, jog jos paskyrimuose parašyta, kad vaistai turi būti nuosavi“, – prisiminė šeima.
Kaip jie tvirtino, gydytoja pirmadienį (sausio 21 d.) nusprendė, kad pacientui reikia atlikti tyrimą, kurio metu apžiūrima nosiaryklė, gerklos, trachėja, bronchai. Senelio artimieji pasiteiravo, ar tikrai normalu tokiam nusilpusiam asmeniui atlikti šią procedūrą.
„Gydytoja patikino, kad tokias procedūras atlieka ir silpnesniems ligoniams, tačiau išprašė paciento dukrą lauk iš palatos, o išėjusi pabrėžė, jog „susitarė“ su seneliu dėl tyrimo.
Noriu pridurti, kad senelis jau toks silpnas, kad pats vos nulaikė puodelį, kaip buvo galima su juo tokiu susitarti ir dar gauti parašą – iki šiol nesuprantame. Tiek įkalbinėjant senelį, tiek imant jo parašą jo dukra išprašoma lauk. Ji dar du kartus paprašė gydytojos, kad būtų apžiūrėta vis prasčiau atrodanti senelio ranka, kuri jam buvo gydoma nuo podagros“, – paaiškino paciento giminaičiai.
Sveikata vis prastėjo
Kitą dieną (antradienį) buvo atliktas tyrimas. Atvykę artimieji senelį rado dar silpnesnį, o trečiadienį (sausio 23 d.) ryte, po visų skyriaus gydytojų vizito, senelį prižiūrinti gydytoja artimųjų akivaizdoje apšaukė savo personalą, kodėl deguonis nebuvo prijungtas jau antradienio vakarą.
„Tada visas skyrius sujudo, pradėjo matuoti, o vyriausioji slaugytoja senelio dukrai pasakė, kad reikia kelti į palatą su deguonimi, bet ji mokama. Dukra atsakė, kad nesvarbu – tegu tik kelia kuo greičiau.
Prijungus senelį prie deguonies aparatų, jis jau beveik nebekalbėjo, visą laiką miegojo. Seselė dar atnešė sriubos ir indelį skrepliams. Tuo metu senelio žmona ir dukra jam vandenį lašino švirkštu, jis visą laiką miegojo. Seselė to nesuprato ir jos pasakymas „Sriubytės būtinai reikia valgyti“ atrodo kaip pasityčiojimas“, – tęsė pasakojimą šeima.
Ketvirtadienį senelį iškėlė į Reanimacijos skyrių, tačiau penktadienį ryte kitas gydytojas pranešė, kad senelio gyvybines funkcijas palaiko aparatai ir jam liko gyventi apie dvylika valandų.
„Net jeigu senelio gyvybės nebuvo galima išgelbėti, manome, kad jį gydžiusi gydytoja elgėsi neprofesionaliai, neinformavo artimųjų apie pavojingą artimojo būklę. Ar tikrai ši gydytoja geba susitvarkyti su personalu ir ar ėmėsi visų veiksmų, kad būtų išgelbėta gyvybė?“ – paklausė artimieji.
Nekomentuoja dėl paciento konfidencialumo
Pabandėme susisiekti su Klaipėdos universitetine ligonine, prašydami pakomentuoti susiklosčiusią situaciją ir nusiuntę paciento artimųjų raštišką sutikimą rinkti informaciją. Tačiau ligoninė nuo komentarų susilaikė.
„LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 str. 3 d. nustato, kad visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po paciento mirties.
Teisę gauti informaciją po paciento mirties turi įpėdiniai pagal testamentą ir pagal įstatymą, sutuoktinis (partneris), tėvai, vaikai.
Užtikrinant paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad paciento interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus“, – informavo Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas, laikinai vykdantis vyriausiojo gydytojo funkcijas Eugenijus Zalagėnas.
