Įsigaliojo nauja jų skyrimo tvarka, atrodytų, atsisakyta kai kurių pacientus į neviltį variusių reikalavimų, bet vis vien nepatenkinti visi, išskyrus sveikatos apsaugos valdininkus.
Smarkiausios kritikos sulaukė sąlyga, kad pagal pirmąkart arba po šešių mėnesių pertraukos gydytojo išrašytą receptą pacientas galės įsigyti tik pigiausią kompensuojamąjį vaistą, o jeigu norės kitokio – jau turės sumokėti visą kainą.
Pasak A.Verygos, tokia tvarka paskatins vaistų gamintojus labiau konkuruoti, vers juos mažinti produkcijos kainą ir esą tai leis valstybei per metus sutaupyti beveik 4 mln. eurų.
Bet tuo labai abejoja ir pacientai, ir vaistininkai.
O labiausiai piktinamasi, kad ministrui rūpi tik pinigai ir siekiama sutaupyti pacientų sveikatos sąskaita, ribojant jų galimybę rinktis.
Ginčai, ar iš tiesų nėra esminio skirtumo, kokio gamintojo vaistai skiriami, o svarbi tik ligą gydanti veiklioji medžiaga, nesiliauna nuo pat A.Verygos vadovavimo Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pradžios.
Šis politiku tapęs psichiatrijos specialistas ilgą laiką šaipėsi iš pacientų skundų aiškindamas, kad gydo ne vaisto pavadinimas ar pakuotė, o tik veiklioji medžiaga, bet realiai toli gražu ne viskas taip paprasta, kaip atrodo teoriškai.
Pirmiausia vaistus sudaro ne vien veiklioji, bet ir kitos cheminės medžiagos, o jos irgi veikia žmogaus organizmą. Kartais sukelia nepageidautiną ar net pavojingą sveikatai reakciją.
Negana to, net farmacijos specialistai pripažįsta, kad pigiausi generiniai vaistai nebūtinai tokie efektyvūs kaip originalūs, nes skiriasi jų gamybos būdai, stengiamasi juos atpiginti, o tai atsiliepia kokybei ir turi įtakos juos vartojančio paciento savijautai.
Yra ir kitų problemų: skiriasi medikamentų dozuotės ir tai apsunkina jų vartojimą, ypač gydantis keliais vaistais, todėl medikai turi keisti gydymo schemas, o tai irgi gali pakenkti pacientui.
Galų gale būdamas psichiatras ministras turėtų puikiai suprasti, kad svarbu ir pacientų įsitikinimas, koks vaistas juos geriausiai gydo.
Gal žmonių skundai, kaip jiems pakenkė paskirtas pigiausias generinis vaistas, kai kuriais atvejais ir perdėti, bet jei medikai neneigia placebo efekto, kai gydo ne medikamentai, o tik tikėjimas gydymu, gali būti ir atvirkščiai, kai pacientas įsikalba šalutinį neigiamą poveikį.
Ar būtina tai neigti ir įtikinėti, kad pigiausi generiniai vaistai tokie pat geri kaip ir brangesni originalūs, ir neleisti žmonėms patiems rinktis?
Net medikai pastebi skirtumus ir susiduria su pacientais, kuriems pakeistas tos pačios veikliosios medžiagos vaistas netinka, sukelia alerginę ar kitokią reakciją.
Kurį laiką nieko apie tai nenorėjusi girdėti SAM galiausiai pripažino, kad kai kuriems žmonėms pakeisti vaistai gali ir netikti, ypač sergantiems širdies ligomis, epilepsija, diabetu.
Dalijami pažadai, kad viskas ilgainiui susireguliuos, nenuramino žmonių, vaistinėse kunkuliuoja aistros ir nieko dėtiems vaistininkams ant galvos liejasi pyktis.
Suprantama, artėjant rinkimams tai kelia nerimą valdžiai – naujajai kompensuojamųjų vaistų tvarkai išsilaikius vos kelias dienas jau buvo pažadėta vėl ją tobulinti. Šią žinią pirmas pranešė net ne A.Veryga, o premjeras S.Skvernelis.
Bet paskelbti rengiami pakeitimai sukėlė naują kritikos bangą. Mat brangesnius analogus bus galima skirti tik išimties tvarka, gydytojui nustačius neigiamą pigiausio vaisto poveikį.
Tokiu atveju gydytojas turės fiksuoti šalutinę neigiamą reakciją pacientui ir išrašyti naują receptą, pagal kurį bus skiriamas antrasis pagal pigumą kompensuojamųjų sąraše esantis vaistas.
Akivaizdu, kad tai labai sudėtinga – teks vargti ir gydytojui, ir pacientui, kol pavyks parinkti jam tinkamą vaistą. Vadinasi, dar vienas tvarkos tobulinimas gali sukelti naują nusivylimo bangą.
Sunku suprasti, kodėl SAM neina paprasčiausiu keliu, kurį siūlo pacientų organizacijos, – pagal pigiausią vaistą nustato kompensacijos lygį, o kas nori pirkti brangesnį, pats sumoka kainos skirtumą.
Bet kažkodėl žmonės verčiami pasirinkti – gauti nemokamai pigiausią vaistą arba patys susimokėti visą brangesnio vaisto kainą.
Vargu ar tokia sveikatos politika leis labai sutaupyti, mažai tikėtina, kad tai privers ir farmacijos bendroves sumažinti savo produkcijos kainas.
Tačiau nėra jokių abejonių, kad A.Veryga ir ateityje tvirtai laikysis nepopuliariausių šalies politikų rikiuotėje.
Opozicija sėkmingai naudojasi ministro užsispyrimu, jis aiškiai pralaimi viešųjų ryšių karą.
Konservatoriai kreipėsi į teismą klausdami, ar ministras, įsakymu įtvirtindamas naują kompensuojamųjų vaistų skyrimo tvarką, neviršijo įgaliojimų.
Galima prisiminti, kad ankstesnio sveikatos apsaugos ministro V.Andriukaičio įsakymu patvirtinta tvarka, neleidusi į ikimokyklinio ugdymo įstaigas priimti neskiepytų vaikų, buvo pripažinta neteisėta. Jeigu panašiai nutiks ir A.Verygai, tai bus dar vienas niuksas prieštaringai vertinamam sveikatos politikos vedliui.
