Nustatydami remisijos riziką gydytojai tradiciškai atsižvelgia į tokius veiksnius kaip auglio dydis ir diferenciacijos laipsnis diagnozės metu, limfinių mazgų pažeidimas, paciento amžius.
Tačiau dar nelabai suprantami krūties vėžio remisijos dažnis ir priežastys, sakoma ketvirtadienį paskelbtame straipsnyje žurnale „Nature“.
Bandydami sužinoti daugiau, mokslininkai analizavo daugiau kaip 3 tūkst. pacientų, kuriems krūties vėžys 1977–2005 metais buvo diagnozuotas Jungtinėje Karalystėje ir Kanadoje, duomenis.
Beveik 2 tūkst. šių atvejų yra molekulinių duomenų, suteikusių mokslininkams detalios informacijos apie auglius.
Naudojantis šiais duomenimis buvo sukurtas kompiuterinis modelis, kuriuo buvo išskirti keturi pogrupiai su „labai didele vėlyvo pasikartojimo kitoje vietoje rizika“, sakė viena tyrimo autorių Christina Curtis, Stanfordo universiteto medicinos ir genetikos dėstytoja.
„Šioms pacientėms gresia po pradinės diagnozės patirti remisiją“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.
Tyrimo metu nustatyta, kad maždaug 25 proc. moterų, kurioms diagnozuota dažniausiai pasitaikanti krūties vėžio forma, gresia 42–55 proc. rizika, kad per du dešimtmečius vėžys sugrįš.
„Tai moterys, kurios atrodo pagydytos, bet tada, po daugelio metų, išsivysto sisteminė liga“, – sakoma Ch. Curtis pranešime spaudai, kurį paskelbė Stanfordo universitetas.
„Iki šiol nebuvo gero būdo, kaip identifikuoti moterų, kurioms gali būti naudingos tęsiamos patikros ar gydymas, poaibį“, – sakoma pranešime.
Tyrimas taip pat atveria potencialius naujus kelius papildomam krūties vėžio pacientų gydymui identifikuojant geno pakitimus keturiuose didelės rizikos pogrupiuose.
Šios mutacijos sukelia signalų perdavimo problemas, galinčias nulemti nepageidaujamą ląstelių augimą. Tai savo ruožtu gali paskatinti auglių susidarymą ar progresavimą.
„Daugelį šių... pakitimų potencialiai galima spręsti, o tai rodytų naujas gydymo galimybes, nors tai reikės vertinti per klinikinius bandymus“, – sakė Ch. Curtis.
Tyrimas taip pat parodo, kada ir kur organizme galėtų atsirasti krūties vėžio metastazių. Buvo nustatyta pacientų su vadinamuoju trigubai neigiamu vėžiu grupė, kurioje mažai tikėtinas vėžio atsinaujinimas po penkerių metų.
„Šią informaciją galima panaudoti rizikos vertinimui tobulinti ir krūties vėžio pacientų paskesniam tyrimui bei grupavimui gerinti, pavyzdžiui, nustatant, kuriems pacientams gali būti naudingas ilgesnis ar kitokių tipų gydymas“, – sakė Ch. Curtis.
Geresnis gydymas
Tyrėjai perspėjo, kad jų duomenyne yra dešimtmečių senumo atvejų. Tai reiškia, kad tuomet pacientai negalėjo būti gydomi naujesniais metodais.
Kai kurie iš šių gydymo metodų reikšmingai padidino tam tikrų tipų krūties vėžiu sirgusių pacientų pasveikimo dažnį.
Tačiau tyrimo išvados vis tiek turėtų reikšmingai padėti gydytojams tiksliau prognozuoti, kuriems jų pacientams gresia didžiausias remisijos pavojus.
Tyrėjų komanda pagal savo modelį net sukūrė internetinį „krūties vėžio pasikartojimo prognozuotoją“ gydytojams.
Pasak Ch. Curtis, mokslininkai dabar siekia klinikinių bandymų gydymo metodams, nukreiptiems į pacientų, kuriems gresia didžiausias remisijos pavojus, genomo defektus.
