Su naujai arba po šešių mėnesių pertraukos gydytojo išrašytu receptu į vaistinę nuo kovo pradžios atėję žmonės gali įsigyti tik pigiausią kompensuojamąjį vaistą.
Pagal sveikatos apsaugos ministro A.Verygos pasirašytą įsakymą, jeigu pacientas pageidauja tą pačią veikliąją medžiagą turinčio brangesnio vaisto, už jį turi mokėti visą kainą.
A.Veryga įrodinėjo, jog taip vaistų gamintojai skatinami labiau konkuruoti ir bus priversti mažinti savo produkcijos kainas. Dėl to per metus esą planuojama sutaupyti beveik 4 mln. eurų.
Bet iškart pasipylė sunerimusių ligonių, kuriems kaip kompensuojami brukami tik pigiausi vaistai, skundai. Pacientai nuogąstavo, kad tai gali būti pavojinga ne tik jų sveikatai, bet ir gyvybei.
Sveikatos apsaugos ministerijai kritikos pažėrė ir vaistinių atstovai. Jų teigimu, įvedamai naujai tvarkai vėl nebuvo tinkamai pasiruošta ir dar neaišku, ar tai duos tokį efektą, kokio tikisi valdžia.
Naujovėms nebuvo pasiruošta
Nors Sveikatos apsaugos ministerija apsiprasti su naujovėmis skyrė mėnesį, Vaistinių asociacijai vadovaujanti buvusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė įsitikinusi, kad tokio termino nepakanka.
Anot D.Mikutienės, naujoji tvarka su vaistinių atstovais buvo per menkai aptariama ir į jiems kilusius klausimus nebuvo atsakyta.
„Naujovėms vėl nebuvo tinkamai pasiruošta. Tik prieš pat Naujusius gavome raštą, kad ministro įsakymas įsigalios nuo kovo mėnesio. Ten buvo įrašytas ir su vaistinėmis nederintas reikalavimas pranešti apie tuos atvejus, kai žmogus atsisako jam siūlomo pigiausio vaisto.
Bet kodėl vaistinėms turėtų būti užkrauta ši našta? Mums tos statistikos nereikia, tegul ją renka patys valdininkai“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Vaistinių asociacijos vadovė.
Biurokratinės procedūros
Pasak D.Mikutienės, bene daugiausia nesusipratimų kelia reikalavimas raštu atsisakyti pacientams siūlomo pigiausio vaisto: „Žmogus ant gydytojo išduoto recepto net turi pasirašyti, kad vaisto atsisako ir už savo pinigus perka kitą.
Jei žmogus turi elektroninį receptą, vaistininkas specialiame žurnale privalo pažymėti, kokių vaistų pacientas atsisakė ir surinktus duomenis išsiųsti ministerijai.
Visos šios biurokratinės procedūros užtrunka ir gaišina tiek vaistų įsigyjančius žmones, tiek vaistinių darbuotojus.“
Vaistinių asociacijos prezidentė svarstė, kad šias procedūras galėtų palengvinti bendra duomenų bazė apie vaistus, bet tokios nėra.
„Ieškodamas kito pigiausio vaisto vaistininkas tiesiog turi naršyti po skirtingas interneto svetaines, o tuo metu žmogus laukia, ir visų kantrybė senka.
Sukurti tokią duomenų bazę buvo užsimojusi Sveikatos apsaugos ministerija, bet vaistininkai ir toliau maitinami pažadais. Matyt, tam nėra pinigų“, – kalbėjo D.Mikutienė.
Eilės ilgėja, kantrybė senka
Vaistinių asociacijos vadovė tvirtino, kad įprastai vieną receptą turintis pacientas yra aptarnaujamas per tris minutes, o dabar sugaištama ir iki dešimties.
„Jauni žmonės susiorientuoja greičiau, bet senjorams tos naujovės nėra taip lengvai suprantamos. Be to, neretai vyresnio amžiaus žmonės atsineša ne po vieną receptą.
Žmonių eilės vaistinėse ilgėja – pacientai pyksta, kad jiems siūlomi tik pigiausi vaistai, kad jie turi kažką pasirašinėti, vaistininkams tenka išklausyti daug priekaištų. Bet juk jie nekalti – tokią tvarką nustatė ministerija. Psichologiškai vaistininkams dabar tikrai nėra lengva“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino D.Mikutienė.
Investicijos – kaip į balą
Negana to, vaistinės į nuostolius jau gali nurašyti investicijas į kainų monitorius, kurie iki šiol buvo privalomi. Juose pacientams buvo pateikiama informacija apie alternatyvias kompensuojamųjų vaistų kainas.
„Vaistinės monitoriams išleido daugiau kaip 300 tūkst. eurų, bet jie tapo nereikalingi.
Dabar vaistininkas žmogui turi parodyti pigiausio kompensuojamojo vaisto pakuotę.
Laimė, po ilgų diskusijų ministerijos valdininkus pavyko įtikinti bent jau atsisakyti reikalavimo, kad vaistai žmogui būtų paduoti į rankas.
Tačiau dar liko perteklinių užduočių farmacininkams, kurios sunkina darbą. Dabar jie vis tiek turi eiti į sandėlį, atnešti dėžutę, parodyti ją pacientui, vėl išnešti. Nesuprantu, kam to reikia ir ką tai duoda“, – traukė pečiais D.Mikutienė.
Vaistinių asociacijos prezidentė taip pat abejojo, ar naujoji tvarka išvis duos tokį efektą, kokio tikimasi: „Vargu ar valstybė ką nors sutaupys, nebent centus.
Kompensuojamųjų vaistų sąraše daugiausia yra pigių generinių vaistų. Yra keli konkuruojantys gamintojai ir priemokos už jų siūlomus vaistus skirdavosi keliolika centų.
Todėl ryškaus ekonominio efekto nebus ir tam ministerija jau ruošiasi iš anksto.
Matyt, valdininkams tų duomenų apie atsisakančius pigiausio vaisto pacientus reikia tam, kad galėtų pasiteisinti – esą atpiginti vaistų nepavyko, nes žmonės jų atsisakė. Bet ar teisinga žmones palikti be pasirinkimo?“
Pacientai reaguoja jautriai
Bene jautriausiai į naująją tvarką reaguoja sergantys širdies ligomis, epilepsija, diabetu žmonės.
„Sergantieji diabetu paprastai dar turi kitų ligų, todėl tokie eksperimentai, kai paskiriamas netinkamas vaistas, gali sugriauti visą gydymo eigą“, – kalbėjo Pacientų organizacijų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Siūlo pasitikėti gydytojais
Prie Kauno klinikų įsikūrusios „Gintarinės vaistinės“ vedėjos Aušros Navickaitės manymu, informacijos apie naujoves dar trūksta ne tik pacientams, bet ir gydytojams.
Pavyzdžiui, neretai žmonės į vaistinę atsineša receptą, kuriame nurodyta, jog tai – pirmasis paskyrimas, nors iš tiesų taip nėra.
„Tada skambiname šeimos gydytojui, aiškinamės, žinoma, tai užtrunka. Ilgiau tenka viską aiškinti ir pacientams.
Prie kasos nusidriekia eilės, žmonės pyksta, nepasitiki arba nesupranta, kam viso to reikia.
Mes, vaistininkai, esame kaip vamzdžiai, kuriais nuleidžiamos ir geros, ir blogos emocijos“, – pusiau juokais, pusiau rimtai „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Navickaitė.
Anot vaistinės vadovės, pasiūlyto pigiausio vaisto atsisako ne visi, tačiau tokių irgi yra nemažai: „Žmonės nori to vaisto, prie kurio jie jau yra pripratę, ir apie jokį kitokį net nenori girdėti. Pakeisti jų požiūrį nebus lengva.
Bet yra ir geranoriškai nusiteikusių pacientų, nebijančių eksperimentuoti.
Vis dėlto manau, kad žmonėms reikėtų sudaryti laisvę rinktis ir labiau pasitikėti medikais.
Neatmetu piktnaudžiavimo galimybės, bet gydytojas vis dėlto geriausiai žino, koks vaistas tinka jo pacientui, nes gydymą lemia ne vien veiklioji medžiaga.“
Politikai kreipėsi į teismą
Dėl vaistininkams ir jų pacientams nepatogumų sukėlusios Sveikatos apsaugos ministerijos įvestos tvarkos opozicijai priklausantys Seimo nariai jau kreipėsi į teismą.
Konservatoriai Antanas Matulas ir Irena Haase prašo Vilniaus administracinį teismo nuspręsti, ar minėtu įsakymu sveikatos apsaugos ministras neviršijo savo kompetencijos ribų.
Politikai mano, kad naujoji kompensavimo tvarka galėjo būti įteisinta tik įstatymu.
„Dabartiniai ministro A.Verygos veiksmai iš esmės nepagrįstai apribojo pacientų teises rinktis gydymą, naudotis sveikatos draudimo garantuojamomis teisėmis.
Mokėdami sveikatos draudimą pacientai negaus Konstitucijos garantuoto nemokamo gydymo.
Pasiekėme tokią situaciją, kad norėdamas gydytis preparatais, kuriuos pritaikė gydytojas pacientui individualiai ir kurie yra patikimi ir veiksmingi, žmogus turės mokėti visą kainą, nes valstybė kompensuoja tik pigiausius analogus.
Manau, tai ne tik pažeidžia paciento teises, bet ir kelia grėsmę sveikatai ar net gyvybei“, – kalbėjo A.Matulas.
Atsitraukė tik nežymiai
Iš visų pusių atakuojamas A.Veryga iš pradžių vis tiek laikėsi savo – esą naująją kompensuojamųjų vaistų tvarką įdiegianti Lietuva nėra jokia pionierė, panašiai daroma ir kitose šalyse.
„Tikslas – skatinti parduoti vaistą, kuris iš esmės niekuo nesiskiria, ir nepermokėti už generinius vaistus, kuriuos gamina daugelis gamintojų. Taip tikimasi juos skatinti konkuruoti kaina“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė ministras.
Anot A.Verygos, nauja tvarka yra gera, tiesiog būtina prie jos įprasti, tad reikia visiems turėti kantrybės – ir ligoniams, ir gydytojams, ir vaistininkams.
Vis dėlto užsispyrusiam sveikatos apsaugos strategui teko atsitraukti.
Užvakar A.Veryga pranešė, kad jo pasirašytas įsakymas bus koreguojamas. Bet, regis, tik dėl akių.
Numatoma, kad jei pigiausias tos pačios veikliosios medžiagos vaistas būtų pripažintas netinkamu, gydytojas turėtų išrašyti naują receptą, pagal kurį būtų kompensuojamas antrasis pigiausių sąraše esantis vaistas.
Bet sveikatos apsaugos ministras pabrėžė, kad pigiausias paskirtas kompensuojamasis vaistas galės būti pakeistas kitu tik medikui užfiksavus ir pranešus apie jo keliamą šalutinę neigiamą reakciją.
„Mes dvi problemas turime išspręsti: pacientai gaus vaistą, kuris jam reikalingas ir būtinas, o jeigu yra kokių nors nekokybiškų ar negerų vaistų, mes apskritai jų atsikratysime“, – aiškino A.Veryga.
