Remiantis Jungtinės Karalystės Nacionalinės sveikatos tarnybos duomenimis, dabartinė vyriausybės opozicija atskleidė, kad nuo 2010-2011-ųjų sergamumas „Viktorijos laikų ligomis“ išaugo 52 proc.
Dauguma jų yra laikomos praeities eros ligomis, kai dar nebuvo sanitarinių stebuklų, vakcinacijos programų ir pažengusio mokslo.
Nors XX amžiuje buvo padaryta pažanga kovojant su šiomis ligomis Jungtinėje Karalystėje ir už jos ribų, naujas tyrimas primena, kad seni priešai egzistuoja ne tik istorinėse knygose.
Duomenys rodo, kad gyvenimo trukmė Jungtinėje Karalystėje taip pat trumpėja, ypatingai skaičius mažėja tarp kai kurių skurdesnių bendruomenių. Be to, net iki 54 proc. padaugėjo vizitų į ligoninę dėl prastos mitybos, rašo iflscience.com.
Per pastarąjį dešimtmetį skarlatinos atvejų skaičius išaugo iki 208 procentų. 2010-2011 m. buvo užregistruoti 429 atvejai, o 2017-2018 m. jų buvo net 1 tūkst. 321.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį 2017 metų pusmetį Lietuvoje sergamumas skarlatina padidėjo beveik penktadaliu, palyginti su 2016 metų tuo pačiu laikotarpiu. 2017 metais užregistruoti 1 tūkst. 67 skarlatinos atvejai, 2016 m. – 916. Per pastaruosius penkerius metus (2012-2016 m.) kasmet Lietuvoje vidutiniškai užregistruojama per 2 tūkstančius susirgimo skarlatina atvejų.
Ši bakterijos sukeliama infekcinė liga buvo viena iš pagrindinių vaikų mirties priežasčių XX amžiaus pradžioje. Skarlatina pasireiškia angina, karščiavimu, galvos skausmu, patinusiais limfmazgiais ir tipiškais bėrimais odoje.
Kokliušas buvo beveik sunaikintas dėl skiepų programų Jungtinėje Karalystėje šeštąjį dešimtmetį, tačiau ši užkrečiama bakterinė plaučių liga, kuri sukelia nuolatinį kosulį, sugrįžo. 2012 metais kokliušu susirgo 48 tūkst. 277 asmenys, 20 iš jų mirė. Dauguma mirusiųjų buvo vaikai.
Sergamumas podagra taip pat padidėjo 38 proc. 2010-2011 m. buvo 4 tūkst. 935 atvejai, o 2017-2018 m. – 6 tūkst. 824. Ši skaudi artrito forma, kuri apima šlapimo rūgšties kaupimąsi ir kristalų aplink sąnarius formavimąsi, yra susijusi su prasta, nesubalansuota ir nereguliaria mityba. Teigiama, kad XIX amžiuje podagra buvo persivalgymo ir greito maisto valgymo rezultatas.
Šie moksliniai tyrimai yra grindžiami nepriklausomais duomenimis, tačiau verta pažymėti, kad jie buvo išleisti su politiniu tikslu atkreipti dėmesį į dabartinę griežto vyriausybės taupymo politiką, kuri sumažino lėšas sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir kitose visuomenės paslaugų srityse.
„Tiesa ta, kad taupymas sargdina mūsų visuomenę. Tai reiškia, kad mažesnes pajamas turintys asmenys miršta jaunesni.
Antrus metus iš eilės mūsų kūdikių mirtingumo rodikliai pablogėjo. Tai reiškia, kad pažeidžiamiausi kūdikiai, dažniausiai iš skurstančių šeimų, yra mažiau linkę išgyventi nei kūdikiai, gyvenantys Vakarų Europoje“, – pabrėžė Darbo šešėlinės sveikatos ir socialinės priežiūros sekretorius, Parlamento narys Jonathanas Ashworthas.
