Danijoje buvo atliktas naujas tyrimas, kurio metu nebuvo rasta jokių sąsajų tarp skiepų nuo tymų, kiaulytės ar raudonukės ir besivystančio autizmo.
Mokslo ir visuomenės sveikatos draugijoje ši problema jau ilgą laiką aptarinėjama, o tyrimai, atlikti prieš daugiau kaip 20 metų, išbraukti iš medicininės literatūros.
Vis dėlto šio tyrimo, kuriame dalyvavo 657 tūkst. 461 vaikas, gimęs tarp 1999-ųjų metų ir 2010-ųjų metų, iš Danijos, dydis turėtų sustiprinti argumentą, su kuriuo gydytojai ir visuomenės sveikatos profesionalai vis dar yra priversti susidurti dėl didėjančio atsparumo skiepams kai kuriose šalyse.
Kai kurie šį didelį tyrimą atlikę mokslininkai ta pačia tema 2002-aisiais metais „New England Journal of Medicine“ žurnale paskelbė straipsnį. Straipsnyje buvo aprašomi tyrimo, kuriame dalyvavo 536 tūkst. 303 vaikai, gimę tarp 1991-ųjų metų ir 1998-ųjų metų, rezultatai.
Andersas Hviidas, vienas iš tyrėjų, sakė, kad tyrimą perdarė, nes susirūpinimas skiepais neišnyko: „Mintis, kad vakcina gali sukelti autizmą, vis dar neblėsta. O per pastaruosius 15 metų antivakcinacijos judėjimas sustiprėjo. Tendencija, kurią mes matome, kelia nerimą“.
Tymų atvejų padaugėjo visame pasaulyje
Užpernai nuo tymų pasaulyje mirė 110 tūkst. žmonių. Tai gerokai mažiau nei ankstesniais laikais, bet didžiulis emigracijos mastas padėjo ligai sugrįžti į Europą – 2017 m. nuo jos mirė 72 europiečiai.
Šių metų vasario 7 d. Lietuvoje iš viso buvo užregistruota aštuoniolika susirgimų tymais. Ligai suvaldyti reikia paskiepyti bent 95 proc. vaikų, bet pastaraisiais metais paskiepyta tik apie 93 proc. vaikų.
Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regioninis biuras pranešė, kad 2018-aisiais metais visame žemyne buvo daugiau kaip 85 tūkst. tymų atvejai ir 72 mirtys.
Anot Amerikos Ligos kontrolės ir prevencijos centrų, šiuo metu JAV yra užregistruoti 6 tymų atvejai, o sausio ir vasario mėnesiais buvo pranešta apie 206 atvejus. Tai kur kas daugiau susirgimų negu 2017-aisiais metais.
Vašingtono valstija išleido daugiau nei 1,2 mln. dolerių, kad suvaldytų ligos protrūkį. Sveikatos sekretorius Johnas Wiesmanas prašo daugiau lėšų, kad padėtų šalies visuomenės sveikatos sektoriui susidoroti su tuo.
Jis nori paprašyti, kad Amerikos Ligos ir kontrolės centrų lėšas padidintų 22 proc. ir nacionalinė informacijos kampanija paaiškintų skiepų vertę.
Be to, J.Wiesmanas nori sustabdyti antivakcinacijos judėjimą, bet ar dar vienas tyrimas padės viską pakeisti – ne visi tuo tiki.
Sunku įkalbėti skiepytis
Dr. Saadas Omeras iš Emorio universiteto, JAV, pabrėžė, kad įrodymai kol kas dar nelaimėjo prieš skeptišką požiūrį turinčius asmenis.
Tačiau A.Hviidas pridūrė, kad šio naujo tyrimo didelė apimtis leido pažvelgti į papildomus teiginius, susijusius su vakcinomis.
Pavyzdžiui, teigiama, kad vaikai, turintys brolių ir seserų, sergančių autizmu, atsiduria didesnėje rizikoje išsivystyti autizmui, jeigu yra paskiepyti MMR vakcina. Naujasis tyrimas paneigė tai ir įrodė, kad šiai vaikų grupei autizmas negresia.
A.Hviidas su kitais tyrėjais rašė, kad jie nieko nerado, kas įrodytų, jog MMR vakcina gali padidinti riziką išsivystyti autizmui sveikiems vaikams ar vaikams, kuriuos veikia aplinkos ir šeimos rizikos veiksniai bei tam tikras laikas, kada buvo paskiepyti.
Be to, S.Omeras pažymėjo kitą svarbų dalyką, kad reikia rasti būdų, kaip paaiškinti tėvams, nesiryžtantiems paskiepyti savo vaikų, kad tai saugus būdas apsaugoti juos nuo pavojingų ligų.
Parengta pagal businessinsider.com
