Antrosios smegenys
Mokslininkai žarnyną kartais vadina antrosiomis smegenimis, mat jame yra per 100 mlrd. nervinių ląstelių, t.y. daugiau, nei galvos ir nugaros smegenyse. Neuronai apraizgę virškinamąjį traktą kaip plonytis tinklas. Šios „antrosios smegenys“ primena galvos smegenis: jų ląstelių tipas, veikliosios medžiagos ir receptoriai yra visiškai vienodi.
Tai reiškia, kad žarnynas nėra tik viena iš sudėtingo virškinimo aparato dalių. Jis turi įtakos ir mąstymui, nuotaikai.
Eksperimentai rodo, kad šalia sąmoningai suvokiamų signalų, tokių, kaip, pavyzdžiui, pykinimas, iš žarnyno į galvą siunčiami ir sąmoningai nesuvokiami pranešimai. Kuo giliau virškinimo trakte šie procesai veikia, tuo mažesnį vaidmenį juose vaidina galvos smegenys. Burna, stemplė ir skrandis dar patiria galvos smegenų įtaką, o to, kas vyksta už skrandžio, kontrolę perima pilvo nervų sistema.
Neurologai nustatė, kad žarnyno smegenys kontroliuoja gretimus organus, koordinuoja jų raumenų judesius ir gynybą nuo infekcijų, į pakitimus reaguodamos iškart daugiau kaip 40 nervinių mediatorių.
Tyrimai netgi rodo, kad kai kurių degeneracinių galvos smegenų ligų, įskaitant Creutzfeldto-Jakobo, Alzheimerio ir Parkinsono ligą, atveju lygiai taip pat pakenkiamos ląstelės ir pilvo smegenyse.
Galima netgi patikrinti, kaip neigiamos situacijos veikia skrandį. Kai galvoje registruojama įtampa ar baimė, specializuotos imuninės ląstelės šią informaciją perduoda į žarnyno smegenis. Ten išskiriamos uždegiminės medžiagos, kaip histaminas, kurios suaktyvina žarnyno nervines ląsteles ir taip sukelia raumenų susitraukimus arba spazmus.
Uždegimai – dėl sutrukusios imuninės apsaugos
Gali būti, kad už uždegimines ligas, tokias, kaip Krono liga, yra atsakinga sutrikusi imuninė apsauga žarnyne. Miuncheno technikos universiteto mokslininkai tvirtina, kad tokių ligų atveju žarnų epitelis nesugeba atskirti, kurios medžiagos organizmui naudingos, o kurios kenksmingos. Žarnų epitelis yra plonas sluoksnis ant žarnų sienelių, sprendžiantis, kurias medžiagas iš maisto absorbuoti į organizmą.
Epitelio ląstelės atpažįsta ir kenksmingas medžiagas bei ligų sukėlėjus, užtikrindamos, kad visa tai nepatektų į kraujotakos sistemą. Ši pacientų, sergančių lėtiniais žarnyno uždegimais, imuninė apsauga nebefunkcionuoja.
Medikai atrado, kad ląstelės žūsta nuo streso. Esant lėtinėms žarnyno ligoms, organizmas patiria ilgalaikę įtampą, gamina per daug streso baltymų ir per mažai uždegimą slopinančių imuninių hormonų. Dėl to žūsta vis daugiau žarnų epitelio ląstelių ir pavojuje atsiduria gerosios žarnyno floros bakterijos. Taip žarnynas nustoja kontroliuoti uždegiminius procesus, ir jie tampa lėtiniai.
Kas naudinga žarnynui?
Dauguma jogurtų ir jogurto gėrimų pažymėti kaip turintys probiotikų. Į juos pridėta pieno rūgšties bakterijų, kurios padeda žarnyno florai. Vokietijos mitybos institutas aiškina, kad toks poveikis būdingas tik nedaugeliui bakterijų ir tik tuomet, jeigu jos į žarnyną patenka gyvos. Tai reiškia, kad jos privalo gebėti atsilaikyti prieš skrandžio ir tulžies rūgščių poveikį.
Priklausomai nuo rūšies, jos gali sutrumpinti ir sušvelninti skrandžio ir žarnyno infekcijas, sumažinti viduriavimą, pagerinti virškinimą ir sumažinti puvimą skatinančių bakterijų kiekį storojoje žarnoje.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad probiotinių savybių turinčios pieno rūgšties bakterijos mažus vaikus apsaugo nuo tam tikrų žarnyno infekcijų. Vokietijos maisto, žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministerijos tyrimas parodė, kad probiotikais praturtinti maisto produktai saugo skrandį nuo Helicobacter pylori bakterijų ir stimuliuoja imuninę sistemą. Tačiau svarbu, kad šie maisto produktai būtų vartojami reguliariai ir ilgesnį laiką.
Svarbu paminėti, kad probiotikų gausu ne tik raugintuose pieno produktuose, bet ir raugintose daržovėse.
