Kaip nurodo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), mokslinė ataskaita parengta remiantis 28 ES valstybių narių pateiktais duomenimis apie atskirose šalyse atliktus bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimus. Tirtos buvo bakterijos, išskirtos iš maisto, žmonių ir penimų kiaulių bei jaunesnių nei vienerių metų veršelių. Rezultatai patvirtino, kad ankstesniais metais nustatytas atsparumas antibiotikams neišvengiamai didėja.
Ataskaitoje pranešama, kad kai kuriose ES valstybėse kampilobakterijų atsparumas antibiotikams yra toks didelis, kad antimikrobinės medžiagos nebeveikia gydant sunkius kampilobakteriozės (viena dažniausių žarnyno infekcinė liga) atvejus. Daugumos ES valstybių specialistai patvirtino, kad salmonelių atsparumas antibiotikams taip pat didėja.
Kaip primena VMVT, Europos Komisija (EK) kovai su antimikrobiniu atsparumu 2017-ųjų birželį patvirtino ES „Vienos sveikatos“ veiksmų planą, raginantį imtis efektyvių veiksmų prieš šią grėsmę. Planu siekiama pabrėžti bendrų kovos priemonių svarbą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos srityse. „Vienos sveikatos“ principas pasaulyje šiandien aktualus, nes daugiau kaip pusė gyvūnų užkrečiamųjų ligų yra žmonėms ir gyvūnams bendros ligos, kuriomis užsikrečiama tiesioginiu ar netiesioginiu būdu.
Europos specialistų nuomone, žmonių ir gyvūnų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms gali sumažinti tik tinkamas antimikrobinių medžiagų naudojimas.
