Abiem susirgimo atvejais buvo nustatytas gonorėjos atsparumas pirmo pasirinkimo gonorėjos gydymui naudojamiems antibiotikams bei kitiems antimikrobiniams vaistams. Šių atvejų išaiškinimas sukėlė JK atsakingų tarnybų susirūpinimą, todėl tolesnių tyrimų ir komunikacijos koordinavimui įsteigta JK incidentų valdymo komanda, kuri sieks nustatyti antrojo atvejo kontaktinius asmenis ir užkirsti kelią tolimesniam atsparios gonorėjos plitimui. Plačiau su visa ataskaita susipažinti galite čia.
Informacijos apie Lietuvoje registruotą gonorėją, kuri būtų atspari vaistams, nėra. Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kuri nedalyvauja Europos gonokokų jautrumo antimikrobinėms medžiagoms priežiūros programoje, todėl duomenys nacionaliniu mastu nėra renkami. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį šalyje stebima sergamumo mažėjimo tendencija (nuo 12,4 atvejo 2009 m. iki 2,6 atv./100 tūkst. gyv. 2018 m.).
ULAC primena, kad gonorėja – tai bakterijos N. gonorrhoea sukeliama lytiškai plintanti infekcija (LPI), kuri perduodama visų rūšių (oralinių, vagininių, analinių) lytinių santykių metu. Pasak jos, gonorėjos sukėlėjas, priklausomai nuo to, kokiu būdu žmogus užsikrėtė, pažeidžia šlaplę, gimdos kaklelį, tiesiąją žarną, ryklę arba akių junginę.
Užsikrėtus gonorėja, ligos požymių atsiranda ne iš karto, o praėjus 2–7 dienoms po užsikrėtimo. Moterims infekcija pasireiškia nežymiais simptomais arba dauguma moterų nejaučia jokių negalavimų. Dažniausi požymiai moterims – pagausėjusios ir pakitusios makšties išskyros, skausmingas šlapinimasis, kraujavimas tarp mėnesinių. Tuo tarpu vyrams, užsikrėtusiems gonorėja, simptomai yra dažni ir pasireiškia devyniems iš dešimties. Būdingi ligos simptomai vyrams: pūlingos išskyros iš šlaplės, deginimo jausmas, skausmingumas šlapinantis.
Plisdama infekcija gali sukelti vyrams sėklidžių ar prostatos uždegimus, moterims – mažojo dubens uždegimą, taip pat infekcija gali išplisti į odą arba sąnarius. Negydoma gonorėja sukelia lytinės ir reprodukcinės sveikatos sutrikimus, komplikuojasi nevaisingumu, negimdiniu (už gimdos ribų) nėštumu.
Siekiant mažinti visuotinį atsparumą antimikrobiniams vaistams, labai svarbu nepraktikuoti savigydos, o laiku kreiptis į gydytoja specialistą. Gydymą nuo lytiškai plintančių infekcijų skiria gydytojas ginekologas, urologas arba dermatovenerologas. Pastarojo gydytojo konsultacijai šeimos gydytojo siuntimas nebūtinas. Asmuo, išsigydęs gonorėją, ja gali užsikrėsti pakartotinai.
Patikimiausias būdas išvengti lytiškai plintančių infekcijų (įskaitant gonorėją) – tai susilaikyti nuo lytinių santykių arba turėti ilgalaikius abipusiai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad nėra užsikrėtęs LPI. Riziką užsikrėsti LPI sumažina pastovus ir taisyklingas prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu.