Kaip portalui lrytas.lt sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Švietimo ir komunikacijos skyriaus vedėjas Zigmas Nagys, tai buvo vyresnė nei 70 metų moteris. Ar ji buvo pasiskiepijusi nuo gripo, duomenų nėra.
Gripo epidemija buvo paskelbta daugiau nei pusėje – 32 iš 60 šalies savivaldybių, bet praėjusią savaitę trijose – Kėdainių, Ignalinos ir Ukmergės rajonų – savivaldybėse ji buvo atšaukta.
Šį pirmadienį Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai rekomendavo gripo epidemiją atšaukti dar šešių – Akmenės, Rokiškio, Klaipėdos, Telšių, Mažeikių ir Šilutės rajonų – savivaldybių teritorijose.
NVSC duomenimis, aštuntąją šių metų savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo 81 atv. 10 tūkst. gyventojų.
Didžiausias sergamumas buvo Kauno apskrityje (98,7 atv. 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – Panevėžio apskrityje (60,0 atv. 10 tūkst. gyventojų).
ULAC duomenimis, 8–ąją metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 126 asmenys, iš kurių – 20 vaikų iki 2 m., 46 vaikai – 2–17 m. amžiaus grupėje ir 60 suaugusiųjų. Intensyviosios terapijos skyriuje gydomi 9 asmenys, iš kurių – 3 vaikai ir 6 suaugę asmenys. Ligoninėje gydytos 2 nėščiosios.
2018 m. aštuntąją savaitę Lietuvoje sergančiųjų buvo daugiau – 123,5 atv. 10 tūkst. gyventojų, didžiausias – Klaipėdos apskrityje (154,7 atv. 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – Šiaulių apskrityje (90,6 atv. 10 tūkst. gyventojų).
Palyginti su sergamumu septintąją savaitę (2019 m. vasario 11–17 d.), bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje septintąją savaitę buvo 121,3 atv. 10 tūkst. gyventojų. Iš to matyti, kad sergamumas sumažėjo.
NVSC specialistai primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Vertindami sergamumą kaip epideminį, NVSC specialistai taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus.
Tyrimų duomenimis nustatyta, kad epideminis laikotarpis vidutiniškai trunka 9,5 savaites. Epidemijos pradžia – 3-a savaitė, pabaiga – 12-a savaitė.
