Į Lietuvą gydytis neretai atvažiuoja ir užsieniečiai, nes mūsų šalyje yra žemesnės kainos, mažesnės eilės pas gydytojus ir gerai išvystyta medicina.
Tačiau neseniai Lietuvoje viešėjęs Oslo klinikos „LHL Gardermoen“ viceprezidentas tarptautiniams reikalams širdies ir kraujagyslių chirurgas daktaras Hansas Rydningenas pakvietė lietuvius gydytis ir Norvegijoje.
Gydytojas žadėjo, kad jo atstovaujamose klinikose mūsų šalies piliečiams bus suteiktos kokybiškos paslaugos už žemesnę, nei kai kuriose kitose šalyse kainą.
Taip pat H.Rydningenas ragino ir Lietuvos medikus pradėti bendradarbiauti su jo atstovaujamos klinikos gydytojais.
Viskas prasidėjo nuo tuberkuliozės ligoninės
Kaip pasakojo Lietuvoje viešėjęs norvegas, LHL, kuriai priklauso ir „LHL Gardermoen“, yra Nacionalinės Norvegijos širdies ir plaučių ligų asociacija, šiuo metu turinti apie 250 filialų šalyje.
LHL buvo įkurta 1943 metais ir iš pradžių vadinta Tuberkuliozės pagalbos organizacija (THO), nes buvo skirta tuberkulioze susirgusiems pacientams.
Ilgainiui čia imta gydyti ir širdies ligas, tad organizacija pervadinta į LHL (Landsforeningen for hjerte- og lungesyke).
Pastaruoju metu paslaugų spektras dar labiau išsiplėtė ir dabar čia gydomos dar įvairesnės ligos, pavyzdžiui, atliekamos kelio sąnario persodinimo, neurochirurgijos, kraujagyslių, plastinės ir kitokios operacijos, nustatomos įvairių susirgimų diagnozės ir teikiamos reabilitacijos paslaugos, visų pirma persirgusiems širdies ir kraujagyslių bei plaučių ligomis, taip pat susirgusiems vėžiu ar turintiems miego sutrikimų.
Anksčiau, anot mediko, dėl įvairių medicinos paslaugų norvegai vykdavo į Jungtinę Karalystę. Dabar gi pati Norvegija gali užtikrinti savo piliečiams kokybiškas gydymo paslaugas.
„Mūsų klinikos yra strategiškai labai patogioje vietoje – vos už 10 minučių kelio mašina nuo Gardemoeno oro uosto. Jose yra 143 lovos, o šalia stovi 100 vietų viešbutis jus lydintiems žmonėms.
Susisiekimas tarp Lietuvos ir Norvegijos oro keliu yra puikus. Aš tuo įsitikinau pats“, – neabejojo H.Rydningenas.
Žada aukštos kokybės paslaugas
Lietuvius gydytis į Norvegijos ligoninę daktaras viliojo ne tik puikiu susisiekimu, bet ir žadėdamas aukštos kokybės paslaugas už priimtiną kainą.
Esą, jų reabilitacijos centras – didžiausias Norvegijoje. Be to, beveik visi medikai, įskaitant slaugytojus, turi aukštąjį išsilavinimą. Anot H.Rydningeno, dauguma slaugytojų turi ne tik bakalauro, bet ir magistro laipsnį.
Dar vienas privalumas – gydymo metu pasireiškus komplikacijoms galima gauti Norvegijos valstybės mokamą kompensaciją.
Taip pat medikas paminėjo, kad Norvegijoje medicinos kainos yra žemesnės, nei kai kuriose kitose Vakarų šalyse, tarkime, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ar JAV.
„Pavyzdžiui, atviros širdies operacijos Vokietijoje kainuotų nuo 60 tūkst. eurų, JAV – apie 80 tūkstančių, o pas mus apie 40 tūkstančių eurų.
Klubo sąnario pakeitimo operacijos Vokietijoje kainuoja apie 14-18 tūkst. eurų ir dažnu atveju į šią kainą neįeina net reabilitacija. O pas mus – 10-15 tūkst. eurų. Į šią sumą įeina ne tik operacija, bet ir reabilitacija, protezas“, – vardijo kainas daktaras.
Nuo emigracijos stabdo puikus pragyvenimo lygis
Pasidomėjus, kodėl Norvegijoje yra pigesnės operacijos, nei, tarkime, Vokietijoje, H.Rydningenas spėjo, kad tai lemia didesni vokiečių medikams mokami atlyginimai.
Paklaustas, ar tai neskatina norvegų gydytojų emigracijos į šalį, kur mokama daugiau, daktaras sakė, kad ne.
Anot daktaro H.Rydningeno, iš naftos prasigyvenusi Norvegija yra puiki vieta gyventi su gerai veikiančia paslaugų sistema. Čia net ir gaudamas mažesnį atlyginimą gali gauti platesnį spektrą socialinių paslaugų.
Be to, kaip sakė medikas, jaunų Norvegijos gydytojų atlyginimai nuo patyrusių esą taip ženkliai nesiskiria, kaip Vokietijoje.
Ir nors norvegai jau yra pasiruošę priimti gydytis užsieniečius, šių kol kas čia atvyksta nedaug. „LHL Gardermoen“ ligoninėje užsieniečiai pacientai sudaro vos apie 1 procentą.
Kodėl tik tiek? Gydytojas H.Rydningenas paaiškino, kad kviesti gydytis kitų šalių piliečius jie pradėjo vos prieš 8 mėnesius. Bet per tą laiką jau pasiekė šiokių tokių rezultatų.
Į jų ligoninę jau pradėjo važiuoti pacientai iš Rusijos, Kazachstano, o dabar laukiami ir lietuviai.
„Mes tikimės ne tik pacientų iš Lietuvos. Tikimės ir pradėti bendradarbiauti su kolegomis Lietuvoje bei keistis patirtimi“, – savo kelionės į Lietuvą tikslą paaiškino H.Rydningenas.
Lietuviai gali ir susidomėti
Taigi, ar realu, kad lietuviai susiviliotų gydymu Norvegijoje? Sanatorinį ir SPA poilsį bei medicininio turizmo paslaugas siūlančios kelionių agentūros „Sveikas poilsis“ vadovė Liana Sokolova-Andruškevič neatmetė tokios galimybės.
„Kodėl gi ne? Tai gali būti aktualu dirbantiems Norvegijoje. Turime nemažai klientų, kurie dirba užsienyje po 12 valandų, o po to važiuoja gydytis į sanatorijas.
Žmonės turi teisę žinoti, kad kai kurias gydymo paslaugas, pavyzdžiui, sąnario pakeitimo, gali gauti ir Norvegijoje, palyginti palankioms sąlygomis“, – kalbėjo pašnekovė.
Be to, kaip sakė L.Sokolova-Andriuškevič, kai kurie pacientai važiuoja gydytis svetur ir norėdami pakeisti aplinką.
Į Baltarusiją – taisyti dantų
Į kitas šalis gydytis ar stiprinti organizmą pastaruoju metu važiuoja nemažai lietuvių. Priežastys, kodėl žmonės renkasi gydymosi ar sveikatinimosi paslaugas užsienyje, dažniausiai būna dvi: kitoje šalyje gydymas kainuoja pigiau arba teikiamos tokios medicinos paslaugos, kurių nepavyktų gauti Lietuvoje.
L.Sokolova-Andriuškevič pasakojo, kad per jų agentūrą dažniausiai lietuviai važiuoja gydytis į kaimyninę Baltarusiją ir Turkiją.
Į Baltarusiją žmonės daugiausia vykstama dėl odontologijos paslaugų.
„Kas mėnesį per mūsų agentūrą į Baltarusiją tvarkytis dantų važiuoja po 4-6 žmones. Dažniausiai ten važiuoja dėl dantų implantavimo, kuris Baltarusijoje gali būti net keliais tūkstančiais eurų pigesnis.
Pavyzdžiui, Lietuvoje kokių septynių dantų implantavimas kainuotų apie 7 tūkst. eurų, o Baltarusijoje tokią paslaugą galima gauti ir už 4 tūkstančius eurų“, – teigė pašnekovė.
Suabejojus, kad galbūt žema kaina reiškia ir žemą kokybę, L.Sokolova-Andriuškevič patikino, kad tikrai ne ir pateikė pavyzdį: „Buvo ne vienas atvejis, kai Baltarusijos medikai, įvertinę žandikaulio būklę ir pamatę, kad jis per siauras ar kaulai išretėję, atsisakydavo dėti dantų implantus, nes jie vis tiek nelaikytų ilgiau nei 5 metus. Nors Lietuvos medikai dėl to pacientų neįspėdavo.
Viena klientė, kuriai Baltarusijos medikai dėl prastos žandikaulio būklės atsisakė dėti dantų implantus ir pasiūlė verčiau rinktis kitą dantų atkūrimo būdą, net stebėjosi: „Negi jiems nereikia pinigų?“
Į Turkiją – dėl grožio ir motinystės
Tik pernai agentūra „Sveikas poilsis“ pradėjo organizuoti ir medicininio turizmo keliones į Turkiją.
Pasirodo, šioje šalyje puikiai išvystyta medicina, ligoninėse yra moderniausia įranga ir dirba puikūs geriausius pasaulio universitetus baigę medikai, galintys pasiūlyti platų spektrą gydymo paslaugų už priimtiną kainą.
L.Sokolova-Andriuškevič pasakojo, kad lietuvių susidomėjimas gydymu Turkijoje auga. Keli žmonės domėjosi šioje šalyje atliekamomis plastinėmis operacijomis: viena moteris norėtų, kad jai būtų rekonstruotas per avariją smarkiai sužalotas veidas, kita kreipėsi dėl krūtų implantų, buvo ir pacientas, kuriam reikia nosies korekcijos.
Taip pat buvo besidominčiųjų ir Turkijoje atliekamomis plaukų persodinimo procedūromis.
Panašu, kad kelios Lietuvos moterys Turkijos medikams galės jaustis dėkingos ir už motinystę. Jos važiavo gydytis į Turkijai priklausantį Šiaurės Kiprą, kur galima dirbtinio apvaisinimo procedūra, panaudojus donorių kiaušialąstes.
Važiuoja ir į kitų šalių sanatorijas
Nemažai lietuvių važiuoja ir į svetur esančias sanatorijas. Pasak L.Sokolovos-Andriuškevič, čia žmonės vyksta taip pat ne tik dėl žemesnių kainų, bet ir todėl, kad jose gali gauti paslaugų, kurių nėra Lietuvoje.
Pavyzdžiui, sergantys psoriaze vyksta į Azerbaidžano kurorto Naftalano sanatorijas, kur gydomąja nafta gydomos odos, urologinės ir sąnarių ligos.
Sergantys inkstų ligomis ir akmenlige važiuoja sveikatintis į Vakarų Ukrainos sanatorijas, kur trykšta tokiems ligoniams idealiai tinkantis mineralinis vanduo.
Dėl įvairių priežasčių lietuviai spėjo pamėgti ir Čekijos, Vengrijos, Gruzijos bei Baltarusijos sanatorijas.
„Keliaujančių į kitų šalių sanatorijas lietuvių po truputį daugėja. Dauguma jų yra vyresni nei 40 metų, paprastai turintys aukštąjį išsilavinimą ir suprantantys, kaip svarbu rūpintis savo sveikata.
Daugėja ir į sanatorijas važiuojančių jaunesnių moterų – tų, kurioms per 30 metų. Jų jau nebetenkina kelionės į Turkiją, kur viskas įskaičiuota. Jos nori ne tik gulėti pliaže, bet ir pasirūpinti sveikata“, – pastebėjo pašnekovė.
