Prieš porą metų tymai Lietuvoje buvo visiškai išnykę – susirgo tik pora žmonių, šia liga užsikrėtusių užsienyje. Tačiau pernai ja užsikrėtė jau 30 asmenų. Šįmet ši liga gali dar labiau išplisti.
Praėjusių metų lapkritį galimas tymų epidemijos protrūkis išgąsdino Visaginą – susirgo kelios įmonės „Visatex“ darbuotojos, o čia dirba per šimtą siuvėjų iš Šri Lankos ir jos greičiausiai nėra skiepytos nuo šios ligos.
Viena šrilankietė lankėsi Ukrainoje ir iš ten parsivežė tymų virusą. Mat šioje šalyje pernai tymais sirgo net 50 tūkst. žmonių, o tai sudaro didžiąją dalį iš 70 tūkst. Europoje registruotų šios ligos atvejų.
Kokį signalą Lietuvai siunčia šie skaičiai?
Pirmiausia perspėja, kad užsikrėsti tymais Ukrainoje rizika gerokai didesnė nei kitose Europos šalyse. O dabar Lietuvoje dirba tūkstančiai ukrainiečių. Ar jie pasiskiepiję?
Europoje tymai jau buvo suvaldyti, nes čia seniai įdiegtas masinis vaikų skiepijimas nuo tymų. Kitokia padėtis neturtingose Azijos ar Afrikos šalyse. Tik nuo 1980 metų pradėta pasaulinė vakcinacija, o iki tol būdavo registruojama net iki pustrečio milijono mirties nuo tymų atvejų.
Užpernai nuo tymų pasaulyje mirė 110 tūkst. žmonių – tai gerokai mažiau nei ankstesniais laikais. Bet didžiulis emigracijos mastas padėjo ligai sugrįžti į Europą – 2017 m. nuo jos mirė 72 europiečiai. Ypač smarkiai tymai paplito su Rusija Donbase kariaujančioje Ukrainoje.
Vis dėlto glaudūs Lietuvos ryšiai su Ukraina nekeltų tymų epidemijos pavojaus, jeigu mūsų šalies gyventojai būtų tinkamai vakcinuoti, – ligai suvaldyti reikia paskiepyti bent 95 proc. vaikų.
Bet pastaraisiais metais skiepyta tik apie 93 proc. vaikų.
Be to, dalis jų neskiepijami antrą kartą sulaukę 6 metų ir neįgyja imuniteto. Metams bėgant neskiepytų vaikų vis daugėja, jie užauga, todėl liga pakerta ir suaugusiuosius. Aišku, susirgti gali ir skiepytas asmuo, bet jam negrėstų pavojingos komplikacijos, galinčios pasibaigti mirtimi.
Kas atsitiko, kad ir Lietuvoje, ir kitose pasaulio šalyse daugėja nenorinčių skiepytis ar atsisakančių skiepyti savo vaikus žmonių?
Gal įtakos turėjo tai, kad iš Vakarų pasaulio buvo išguitos pavojingos ligos, kurios nusinešdavo tūkstančius ir net milijonus gyvybių.
Visuomenėje išnyko baimė apsikrėsti, be to, pasitelkus socialinius tinklus lengva skleisti visokias apsimestinai mokslines teorijas apie skiepų žalą, plinta ir natūralios gyvensenos, imuniteto stiprinimo mada, atmetanti medicinos laimėjimus.
Matyt, aršių skiepų priešininkų nėra daug, daugiau žmonių tiesiog numoja ranka į skiepijimąsi manydami, kad liga juos aplenks ir nebūtina savęs varginti ne itin malonia procedūra. Nulemia ir gandai, kad skiepai mažai naudingi ar gali net pridaryti žalos. Bet realiai taip tik kenkiama tiek savo sveikatai, tiek visuomenei.
Tymai anaiptol ne didžiausia epideminė rykštė Lietuvoje – gripas kasmet paguldo į ligos patalą tūkstančius, o keliolika žmonių dėl komplikacijų netenka ir gyvybės.
Šį gripo sezoną mirė rekordiškai daug žmonių – net 20, ir visi jie nebuvo pasiskiepiję, nors priklausė gyventojų grupei, kuriems skiepai nemokami.
Gripo epidemija buvo paskelbta daugiau nei pusėje Lietuvos savivaldybių. Dabar iš mūsų šalies ši liga pamažu traukiasi, bet kaimyninėje Lenkijoje didžiausio jos protrūkio dar tik laukiama, tad nusiraminti per anksti.
Suprantama, dabar skiepytis jau per vėlu – imunitetui įgyti reikia poros savaičių. Liks nepanaudota maždaug 8 tūkst. nemokamos vakcinos dozių, o pasiskiepijo mažiau nei 6 proc. Lietuvos gyventojų.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras V.Andriukaitis mėgino įvesti priverstinį vaikų skiepijimą, drausdamas neskiepytus priimti į ugdymo įstaigas. Bet teismas neleido taikyti šios priemonės, tiesa, dėl procedūrinių priežasčių – reikėjo ne ministro įsakymo, o įstatymo. Kai kuriose šalyse numatytas ir privalomas skiepijimasis.
Sveikatos apsaugos specialistai sako, kad geriausias būdas skatinti infekcinių ligų profilaktiką skiepais – švietimas, nes prievartos metodai nebus veiksmingi.
Tik problema, kad dalis medikų net patys abejoja skiepų nauda, nors Pasaulio sveikatos organizacija seniai juos pripažinusi efektyviausia infekcinių ligų profilaktika.
Šiemet dėl skiepų susiriejo net politikai. Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga metė akmenį į Seimo nario konservatoriaus A.Matulo daržą, kaltindamas jį skleidus nepasitikėjimą skiepais ir taip esą sukėlus pavojų žmonių gyvybei.
Medikas A.Matulas iš tiesų aštriai kritikavo valdžios sprendimą pirkti nemokamai skiepyti pigesnę trivalentę, o ne nuo visų gripo atmainų serginčią, nors brangesnę, keturvalentę vakciną.
Šiemet Lietuvoje siaučia A tipo gripo virusas, o nuo jo efektyviai apsaugo ir trivalentė vakcina, nors nežinia, kaip bus kitąmet.
Žinoma, nuomonės, kokia konkrečiai vakcina geriausia, gali skirtis, tačiau bent jau už žmonių sveikatą atsakantys specialistai ir politikai pirmiausia turėtų sutelkti dėmesį į žmonių švietimą.
