Ministerija niekaip neįsiūlo mokykloms pavyzdinių valgiaraščių, kuriuos, anot ministerijos, paruošė geriausi restoranų šefai. Neruošia pagal pavyzdinius valgiaraščius mokyklos valgyti, nors tu ką.
Visų šių grimasų galėtų ir nebūti, jei nemasintų aukso puodas. O jis ir masina. Vaikai, vaikų maitinimas – antrame plane. Savi jau rikiuojasi į eilę aplink vaikučių ir mokyklų virėjų mokymams numatytą aukso puodą. Ir, atrodo, akylai saugoma, kad į eilę prie pinigų nepatektų svetimas. Dėl to vaikų valgiaraštis tampa kone neįveikiamu uždaviniu mokyklos virėjams.
Maistas mokyklos valgykloje ruošiamas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos vieną iš pavyzdinių receptų. Į šoną negalima nukrypti nė gramu. Maistas į lėkštę dedamas lygiai taip, kaip aprašyta ministerijos parinktų esą geriausių virtuvės šefų. Ir štai rezultatas.
„Manome, kad vaikai tokio maisto nevalgys. Pagrindinės klaidos: padažas pilamas ant viršaus, kai didžioji dalis vaikų jo nemėgsta. Turi būti leista pasirinkti, ar nori su padažu, ar be. Lygiai taip pat, kukuliai uždėti ant makaronų, bet tai vaikams nepatinka, jie mėgsta atskirai. Bet negali sudėti atskirai, nes kortelėje labai aiškiai parašytas net ir dėjimo būdas: ant makaronų turi būti dedami kukuliai ir ant viršaus pilama 100 gramų padažo“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos vadovė Eurika Turonienė.
Pinigų porcijai išleista tiek, kad sriubai nebepakanka. Bent jau socialiai remtiniems vaikams. Bet gi užpilta 100 gramų pomidorų padažo – penkiems vaikučiams būtų padalytas visas puslitris pomidorų padažo. Tuo tarpu socialiai remtinas vaikas negaus sriubos, nes patiekalo savikaina viršija tokiam vaikui valstybės skiriamą sumą.
Ieškome kitų mokyklos virėjų, gal jiems pavyks geriau. Juk Aurelijaus Verygos vadovaujama ministerija šias receptūras pavadino pavyzdinėmis. Dar vienas patiekalas – vištienos kepsnys.
Receptūroje nurodytas mėsos kiekis stebina. Vaikui reikia atpjauti 170 gramų mėsos gabalą, nors dietologai sako, kad vaikams maisto reikia tiek, koks jo kumštis, kitu atveju ištampysime vaikams skrandžius. Pagal nusistovėjusį standartą, vaikui mėsos pateikiama apie 100 gramų.
Bet ir šį kartą viskas ruošiama kaip reikalaujama pavyzdiniame recepte. Nė žingsnio į šoną.
Bulvių košės nurodyta įkrėsti tiek, kad ne tik vaikui, bet ir augalotam vyrui nuo tokio kiekio išsitemptų skrandis. Tą pripažįsta ir mokyklos virėjos – porcijos skirtos ne vaikams, o suaugusiam žmogui.
„Vaikas nesuvalgys tiek. Vaikams daroma daugiausia po 100 gramų mėsos ir daugiau daržovių. Bulvių košės niekada neskaniname čiobreliais, nes vaikai čiobrelio nemėgsta. Čia yra sukurtas meniu suaugusiam žmogui, restoraninis meniu, bet tikrai ne masinis“, – pasakojo mokyklos valgyklos šefė Jolanta Nanartonienė.
Moteris pripažįsta, kad pagaminti užtektinai patiekalų pagal pavyzdinius receptus, norint per pertrauką pamaitinti 200 vaikų, yra tiesiog neįmanoma.
„Neturim laiko tiek. Mes nepadarysime kokybiškai ir greitai kiekvienam vaikui tokios porcijos. Čia reikia gaminti kiekvienam atskirai. Pas mus ateina apie 900 vaikų ir aš negirdėjau, kad kas pasiskųstų, kad pas mus neskanu“, – pasakojo J.Nanartonienė, ruošusi maistą ne tik Prezidentūrai ar Vyriausybei, bet ir pačiam popiežiui.
Juokaujama, kad geriausiai apie maisto kokybę pasako šiukšlių dėžė. Mes ir pasidairėme, kaip mokinukai įvertino kakavinius blynelius, gamintus pagal pavyzdinį ministerijos receptą.
Blyneliai šiukšliadėžę užpildė, kai mokykloje lankėsi ministerijos siųsta vertinimo komisija, bet ministerijos atstovai į šiukšlių dėžę demonstratyviai nežiūrėjo.
„Mes jau pasižiūrėjome ministerijoje parengtas technologines korteles – tai labai neprofesionaliai ir atmestinai padarytas darbas. Jos neatitinka technologinėms kortelėms keliamų reikalavimų. Nepaskelbtos maistinės vertės, nepaskaičiuoti kaloringumai. Didžiojoje dalyje kortelių net nėra nurodyta, kiek vienai porcijai ko priklauso. Patiekalai, kuriuos perskaitėme, mus nuliūdino dėl sudėties“, – pasakojo E.Turonienė.
Balzaminis actas, į kurį dedama dažiklio, aitriųjų paprikų padažas – tokie šefų siūlomi, bet vaikams nerekomenduotini pagardai.
Ir baisiausia, kad pavyzdiniai receptai daugeliu atveju tiks tik pasiturinčių vaikų tėvams.
Bėdžiai, kuriuos maitina valstybė, kai kurių patiekalų negaus. Pavyzdžiui, vištienos kepsnio. Jis kainuotų apie 3 eurus. O valstybė socialiai remtinam vaikui skiria tik 1,81 euro.
Seimas praėjusių metų gruodį jau priėmė socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisas, kuriomis buvo padidintos lėšos nemokamam maitinimui. Daugiau didinti bent kol kas niekas nesiruošia. Vilniuje savivaldybė žada pridėti, bet kituose Lietuvos rajonuose tokių pažadų niekas nežarsto.
Ir taip išeina, kad vienas valgiaraštis bus turtingiems, kitams – socialiai remtiniems.
„Didžioji dalis neįtelpa į kainą. Panašu, kad turėsime tvirtinti dar vieną valgiaraštį socialiai remtiniems vaikams ir bandyti įtvirtinti, kad tilptų į 1,81 euro kainą“, – sakė E.Turonienė.
Išradingą sprendimą pasiūlė restorano šefė. Ko nesumokės valstybė, sumokės kitų vaikų tėvai. Tik valstybė skelbsis, kad ji socialiai remtinų nuo kitų neišskiria.
„Mūsų pagrindinis skatinimas, kad būtų švediško stalo principas. Pagrindiniai patiekalai išdėlioti ir vaikai įsideda patys“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu pavyzdinius receptus kurianti Aida Matulevičiūtė.
Valstybė taip išsisuko su priešmokyklinukais – pamiršo, kad pakėlus maitinimo reikalavimus reikėtų pakelti ir kainą.
„Kaina yra 2,07 euro, o čia įskaičiuoti 4 maitinimai. Pusryčiai 40 centų – turime patiekti košę, gėrimą. 10 val. vaisių, 12 val. pietus, o 15.30 val. pavakarius. Ta kaina nuo 2014 m. iki šios dienos yra nepakitusi, tai minusą padengiame mokamų vaikų perkamų pietų kaina“, – sakė maitinimo įmonės vadovė Nijolė Kairytė.
Pagal restoranų šefų pavyzdinius receptus patiekalai turės būti patiekti po užsakymo per 10 minučių. Bet mokyklų virėjai šimtui mokinukų maistą išdėlioja šiems dar neatėjus.
„Nevalgys vaikai kaip restoranuose, tai neįmanoma. Per 10 minučių turime aptarnauti 200 vaikų. Restorane nė vienas šefas nepadengia 200 porcijų“, – sakė N.Kairytė.
Bet kaip patiekti maistą mokiniui per 10 minučių, kai jį tenka vežti kartais net kelias dešimtis kilometrų, nes Lietuvoje yra mokyklų, kurios neturi virtuvės?
„Mes transportuojame maistą, nes kai kurios mokyklos neturi valgyklų. Patiekalai termoinduose laikomi iki 4 valandų ir tai neprieštarauja įstatymo reikalavimams. Mūsų šefai patys galėtų pamokyti šefų asociaciją, kaip reikia maitinti didmeninėje vaikų mityboje“, – sakė E.Turonienė.
Mokymai iš tiesų vyks, bet prie mokymų ministerija mokyklų maitintojų neprileidžia. Ministerija kategoriška: mokys geriausi šefai, o jų ministerija rado tik 2.
„Keista, kai yra profesionalai su tobulomis technologinėmis kortelėmis, jas išbandę ir kasdien išbandantys ant didelių masių vaikų, o su tais žmonėmis nėra kalbama. Mes mielai dalinamės receptais. Buvo domėtasi mūsų receptais, pasakėme, kad galime juos Lietuvai atiduoti nemokamai, bet pasakė, kad nereikia. Matyt, reikia restoranų asociacijos receptų“, – teigė E.Turonienė.
„Mūsų niekas neklausia apie valgiaraštį ir atidirbtas receptūras. Kažkodėl metėsi į restoranų pusę, o mus nurašo kaip netinkamus darbui. Čia vyksta užkulisiniai dalykai, už mokymus bus gauti nemaži pinigai“, – sakė N.Kairytė.
Mokymai sveikai maitintis prilygsta aukso puodui. Tam bus skirta 700 000 tūkstančių eurų. Garsiausi restoranų šefai, žadėję nemokamus mokymus, nemokamai nebedirbs. Dirbs mokamai.
„Kiek galima piktnaudžiauti žmonėmis, jie juk gaišta savo laiką perduodami kompetencijas. Jie turi turėti tam tikros naudos ir iš to užsidirbti“, – sakė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.
Ir kaip žinodama, ministerijos atrinkta šefė A.Matulevičiūtė prieš metus įregistravo viešąją įstaigą „Sveikatos balansas“. Valanda jos, kaip ekspertės, konsultacijų kainuoja 50 eurų plius PVM. Kai kurie jos kursai nemokami, o štai sudėtingesni, skirti daugiau žmonių, jau apmokami.
Ministerijos išrinkta virtuvės šefė per dieną gali uždirbti dvi minimalias pensijas. Per vieną darbo dieną, nes įkainis skaičiuojamas ir už ekspertės keliones.
„Mes žiūrėsime pro padidinamąjį stiklą, kad nebūtų apskundimų ir kaltinimų“, – teigė A.Šešelgis.
Bet žiūrėdama pro didinamą stiklą ministerija neapsižiūrėjo, kad versle šefė gamina tai, ką ministerija vadina nesveiku maistu. Žodžiu, kalba viena, daro kita.
„Mes derinamės prie to, ką valgo žmonės ir dominuoja nesveiki patiekalai. Restoranuose vaikai mėgsta valgyti nesveikus patiekalus“, – sakė A.Matulevičiūtė.
Dar visai neseniai Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba nustatė, kad ministerijos proteguojamos šefės A.Matulevičiūtės šeimos įmonėje atlyginimai mokami vokeliuose, valstybei nesumokėtos šimtatūkstantinės sumos. Teismai iki šiol narplioja bylą. Bet reputacija, atrodo, ne šių dienų vertybė.
Pavyzdinių valgiaraščių mokykloms nebereikia, beveik visos jos veterinarijos tarnybai jau seniai pateikė derinti vaikų maitinimo planus pagal naujus reikalavimus. Ką mokyklų virėjai jau seniai susikūrė ir suderino, ministerija vis dar kuria.
O mums kyla klausimas, kas ministerijos vadovybei rūpi labiau: vaikų maitinimas ar sveikos mitybos ir gamybos mokymams numatytas pinigų maišas?
„24/7“ – sekmadieniais 21.00 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
