Pamatinis šių diskusijų klausimas – ką galime padaryti, siekdami užkirsti kelią vėžiui? Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas siūlo toli nesidairyti – efektyvios prevencijos priemonės yra pasiekiamos ranka.
Apie prevenciją žinome, bet pamirštame
Šiuo metu Lietuvoje vykdomos keturios vėžio prevencijos programos: atrankinė moterų sveikatos patikra dėl gimdos kaklelio patologijos, moterų mamografinė patikra, priešinės liaukos (prostatos) vėžio bei storosios žarnos vėžio ankstyvoji diagnostika. Šios programos, išskyrus gimdos kaklelio patikrą, yra skirtos žmonėms nuo 50 m. Š. Narbuto teigimu, nors tokia valstybės teikiama galimybė nemokamai išsitirti yra sveikintina, ji apima tik 4 vėžio lokacijas iš 200 skirtingų onkologinių ligų.
„Didžioji dalis vėžinių susirgimų gali ištikti bet kokio amžiaus žmogų, niekas nėra apsaugotas. Dėl šios priežasties svarbu suprasti, ką galime padaryti, kad jų išvengtume. Egzistuojančios ir gerai žinomos prevencijos priemonės yra tokios paprastos, kad neretai jas netgi pamirštame“, – kalba POLA vadovas.
Fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pripažintos prevencijos priemonės, kurias savo kasdienybėje gali taikyti kiekvienas.
Nustatyta, kad kasdien pėstute eidamas bent 30 min. žmogus užsitikrina reikalingą fizinio aktyvumo laipsnį, organizmo medžiagų apykaita veikia greičiau. Šis laikotarpis gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, tačiau svarbu, kad fizinė veikla taptų įpročiu.
Taip pat verta nepamiršti ir PSO rekomendacijų mitybai, kuriose – raudonos mėsos suvartojimas per savaitę ribojamas iki 200 g. Nors lietuviams, tituluojamiems mėsėdžių tauta, tai gali skambėti sudėtingai, svarbu atskirti mėsos rūšis: vištieną, kalakutieną, o taip pat ir žuvį galima valgyti žymiai dažniau.
„Tokie paprasti dalykai yra tai, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti. Būtų naivu manyti, kad prie onkologinių susirgimų neprisideda mus kancerogeniškai veikianti aplinka, tačiau net ir minimaliai keisdami savo įpročius, galime maksimaliai sau padėti siekiant išvengti sunkios ligos“, – įsitikinęs Š. Narbutas.
Simptomų laukti nevalia
POLA duomenimis, iš pusantro milijono žmonių, esančių tikslinėse grupėse, sveikatą kasmet pasitikrina vos trečdalis. Šiuo metu apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų serga onkologinėmis ligomis, nors ankstyva diagnostika galėtų užkirsti ligai kelią. Š. Narbutas pastebi, kad sparčiai tobulėjant medicinai, 90 proc. vėžio atvejų ankstyvoje stadijoje diagnozuota liga leidžia taikyti efektyvias gydymo priemones ir tikėtis pasveikimo.
„Profilaktinė patikra reikalinga kasmet ar bent jau kartą per du metus. Jos metu galima nustatyti tokių susirgimų, kaip prostatos ar gimdos kaklelio vėžys, užuomazgas. Tokiu atveju žmogus gauna signalą, kad turi keisti gyvenimo būdą ir profilaktiškai lankytis pas gydytojus. Taip galima užbėgti vėžiui už akių“, – profilaktinės diagnozės naudą vardija Š. Narbutas.
Visuomenėje vis dar vyrauja požiūris, kad į medicinos įstaigas reikia kreiptis tik jaučiant negalavimus, kurie apsunkina gyvenimo kokybę. POLA prezidentas pabrėžia, kad onkologinių ligų atvejais simptomai dažniausiai jaučiami tik vėlyvesnėse stadijose.
„Kai navikas sutrikdo kitų organų veiklą prasideda įvairūs pastebimi negalavimai. Kol tai yra mažas darinys, simptomai pajuntami retai, nors gydymas jau turėtų būti taikomas. Nereikia laukti, kol pajausite, kad su jumis kažkas blogai“, – aiškina Š. Narbutas.
Apie pavojingą ligą gali signalizuoti naktinis prakaitavimas, silpnumas, galvos, nugaros skausmas, bendras imuniteto nusilpimas. Š. Narbuto teigimu, bet koks simptomas, keliantis abejonių, negali būti ignoruojamas tikintis, kad jis savaime praeis.
Visiems prieinamos diagnostinės galimybės
Nors Lietuvoje populiariausiomis diagnostikos priemonėmis išlieka echoskopija ar rentgenografija, magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas, tinkamas įvairioms organų sistemoms bei suteikiantis efektyvius rezultatus, jau skinasi kelią į lyderių pozicijas.
„MRT yra pažangesnis už kompiuterinę tomografiją ar rentgeno tyrimą, nes neturi kenksmingo radiacijos poveikio žmogaus organizmui. Taip pat šis tyrimas žymiai tikslesnis, o jį, kaip ir kitus, kompensuoja valstybė“, – pasakoja Š. Narbutas.
Anot „Affidea Lietuva“ gydytojos dr. Rūtos Grigienės, efektyviems rezultatams būtini MRT aparatai, kurių galia siekia bent 1 teslą (T). Silpnesne įranga išgaunami vaizdai yra ne tokie tikslūs ir apsunkina diagnozės nustatymą.
„Dirbant su onkologiniais pacientais, kuriems būtini itin tikslūs krūtinės ląstos, pilvo ar dubens srities tyrimai, stengiamasi pasitelkti kuo aukštesnės galios MRT įrangą. Idealiu atveju ji siekia bent 1,5 T“, – sako dr. R. Grigienė.
Specialistai pabrėžia, kad, atliekant tyrimus mažesnės nei 1 T galios aparatais, kyla pavojus nepastebėti tam tikrų detalių. Geriausiu atveju, tai reikštų, kad tyrimą tektų atlikti pakartotinai, taip gaištant brangų laiką. Blogiausiu atveju, liga būtų išvis pražiūrėta.
