Žmonijos sveikatai iškilo nauja didelė grėsmė ir ji visiškai juokinga

Šiame sąraše yra daug įprastų grėsmių, tokių, kaip Ebolos virusas, kurio net keletas protrūkių buvo 2018 metais ir kuriuo kasmet užsikrečia apie 390 mln. žmonių.

Bet tarp tokių sunkiai sustabdomų grėsmių šiemet yra ir viena gana neįprasta. Pasirodo, šiemet PSO į didžiausių grėsmių pasaulio žmonių sveikatai sąrašą nusprendė įtraukti ir skiepų priešininkus.

Taip nutiko dėl to, kad pastaruoju metu kilo kelios epidemijos atgimusių ligų, kurių plitimas buvo sustabdytas skiepais.

Viena tokių atgimusių ligų yra tymai. Sergamumas šia liga pasaulyje išaugo net 30 procentų, nepaisant to, kad veiksmingi skiepai nuo tymų atsirado dar 1963 metais ir per tą laiką vakcina tik patobulėjo.

Vis tik 2018 metais Europoje tymais užsikrėtė net 41 tūkstantis žmonių. Palyginimui: su 2016 metais jų buvo vos 5 tūkstančiai.

Priminsime, kad tymų protrūkio pernai būta ir Lietuvoje, kuomet liga užsikrėtė Visagino siuvimo įmonėje „Visatex“ dirbanti šrilankietė, kaip spėjama, pavojingą užkratą parsivežusi po atostogų Ukrainoje. Nuo šios moters užsikrėtė toje pačioje įmonėje dirbusios nuo tymų neskiepytos jos tautietės, o vėliau užkratas peržengė ir rajono ribas. Plačiau visą šią istoriją galite paskaityti čia.

Dėl panašių atvejų grėsmių sąrašą PSO papildė ne tik pavojingomis ligomis, bet ir juokingai skambančia grėsme – judėjimo prieš skiepus.

„Abejojimas skiepais – nenoras ar atsisakymas skiepytis, nepaisant vakcinų prieinamumo – kelia grėsmę, kad bus panaikintas progresas, kurio buvo pasiekta, pažabojus ligas, nuo kurių apsaugo skiepai.

Kai kuriose šalyse, kuriose beveik buvo išnaikintos kai kurios ligos, pastebimas šių susirgimų atgimimas.

Skiepai yra vienas iš rentabiliausių būdų išvengti ligų. Šiuo metu jie apsaugo nuo 2-3 mln. mirčių kasmet ir, jeigu būtų dar daugiau skiepijamasi, būtų galima išvengti dar 1,5 mln. mirčių“, – rašoma PSO ataskaitoje.

Be skiepų priešininkų PSO į 2019 metais žmonijos sveikatai grėsmingiausių dalykų sąrašą įtraukė dar 9 grėsmes. Štai jos:

PSO oro taršą laiko didžiausią aplinkosaugine grėsme sveikatai. 9 iš dešimties žmonių visame pasaulyje kasdien kvėpuoja užterštu oru, o apie 7 mln. žmonių dėl to kasmet miršta.

Chroniškos, neužkrečiamos ligos, tokios, kaip vėžys, širdies ligos ir diabetas, yra dažniausios mirties priežastys, dėl kurių miršta 70 proc. viso pasaulio gyventojų.

Iš 41 mln. žmonių, per metus mirštančių nuo neužkrečiamų ligų, 15 mln. asmenų miršta anksčiau laiko (sulaukę vos 30-69 metų).

PSO sako, kad šių ligų padažnėjimą nulemia piktnaudžiavimas alkoholiu ir tabako gaminiais, netinkama mityba, nepakankamas judėjimas ir oro tarša.

„Pasaulis susidurs su dar viena pandemija – vienintelis dalykas yra tai, kad mes nežinome, kada ji smogs ir kokio bus sunkumo.

Pasaulinė apsauga yra tik tiek veiksminga, kiek gali būti veiksminga silpniausia bet kurios šalies sveikatos pasiruošimo pavojui grandis“, – įspėja PSO.

Per 6,1 milijardo žmonių gyvena nestabilioje aplinkoje, kur tokios krizės, kaip karas ar masinis žmonių perkėlimas, gali juos palikti be pakankamo kiekio maisto, vandens ir svarbiausių medicininių paslaugų.

Kongo demokratinėje respublikoje pernai buvo keli Ebolos protrūkiai. Liga pasklido po tankiai apgyvendintus miestus ir virto epidemija, kurią dar sunkiau suvaldyti.

Be Ebolos PSO į grėsmių sąrašą įtraukė ir tokias ligas, kaip sunkus ūminis respiracinis sindromas (SŪRS), Zika virusas, Nipa virusas ir „x liga“ – taip praminti patogenai, kuriems reikia tinkamai pasiruošti. „X liga“ yra kodinis dar nežinomos ligos, kuri gali atsirasti ir pasklisti tarp žmonių, pavadinimas.

PSO jau anksčiau skelbė aliarmą dėl atsparumo antibiotikams, o šiemet tai vėl įtraukė į didžiausių grėsmių sąrašą.

„Poantibiotinė era, kurios metu daugelis įprastų infekcijų ir nedidelių sužeidimų gali nužudyti, jau nebėra apokaliptinė fantazija. Tiesą sakant, ji labai tikėtina XXI amžiuje“, – dar 2014 m. įspėjo PSO.

Pastaruoju metu buvo keletas vilties teikiančių mokslinių tyrimų apie naujas antibiotikų rūšis, bet labai daug kas nepasikeitė, tad vis dar išliko nerimas dėl to, kas nutiks, kai antibiotikai nustos veikti.

Net 40 proc. žmonijos rizikuoja susirgti dengė karštlige. Ši liga išlieka viena iš didžiausių grėsmių žmonijos sveikatai.

Nuo šios uodų platinamos ligos miršta iki 20 proc. sunkia jos forma susirgusių žmonių. Dažniausiai ši liga prasideda lietingojo sezono metu tokiose šalyse, kaip Indija ir Bangladešas.

Nors ŽIV pažabojimo progresas yra milžiniškas, vis dar beveik milijonas žmonių kasmet miršta nuo ŽIV ir/arba AIDS. Pasaulyje gyvena daugiau nei 37 mln. ŽIV nešiotojų ir PSO vis dar yra įsipareigojusi šią problemą išspręsti.

Viena iš didžiausių problemų, trukdančių tai padaryti, yra ta, kad šia liga sergantieji visame pasaulyje neretai negauna sveikatos priežiūros, nes yra „sekso darbuotojai, kaliniai, gėjai ar transseksualai“.

Šiemet PSO įspėjo, kad tikimybė užsikrėsti ŽIV padidėjo jaunoms moterims ir mergaitėms. Ši grupė Užsachario Afrikoje sudaro ketvirtadalį užsikrėtusių ŽIV, nepaisant to, kad jos sudaro tik 10 proc. populiacijos.

Dauguma neturtingesnių pasaulio šalių gyventojų vis dar negauna tinkamos pirminės sveikatos priežiūros, todėl jų gyvybėms kyla pavojus.

2018 metais vykusioje pasaulinėje konferencijoje visų šalių atstovai sutarė gerinti pirminę sveikatos priežiūrą.

PSO žada dirbti su šiomis šalimis ir organizacijomis, kad pagerintų šį gyvybiškai svarbų aspektą.