Pasak LSMU Onkologijos instituto Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovės, gydytojos onkologės chemoterapeutės doc. Rasos Jančiauskienės, tai – itin aukštas mokslininkų grupės tyrimo rezultatų įvertinimas.
„Pavieniam nedidelės šalies vėžio centrui atlikti tokio lygio dešimtmetį trunkantį tyrimą išties nėra paprasta: reikia didelės kompetentingų specialistų komandos, modernios ligoninės infrastruktūros, didelio pacientų srauto, tyrimo tęstinumo užtikrinimo“, – pabrėžė Onkologijos skyriaus vadovė, viena iš šio tyrimo iniciatorių.
2006 – 2018 m. vykdytas Priešoperacinio chemospindulinio ir stambiafrakcijinio spindulinio tiesiosios žarnos vėžio gydymo perspektyvusis atsitiktinių jungčių klinikinis tyrimas – išskirtinis dėl kelių priežasčių.
Mokslininkų komanda užsibrėžė palyginti dviejų klinikinėje praktikoje naudotų, bet iki tol tarpusavyje nelygintų, priešoperacinių tiesiosios žarnos vėžio gydymo metodų veiksmingumą. 5 savaičių chemoterapijos ir spindulinės terapijos metodą dažniau taikė amerikiečiai, o 5 dienų spindulinės terapijos stambiomis frakcijomis metodą – skandinavai.
Mokslinio tyrimo idėja Lietuvos sveikatos mokslų universitete suformuluota 2005 m. drauge su tuomečiu LSMU Chirurgijos klinikos Koloproktologijos sektoriaus vadovu prof. Dainiumi Pavalkiu. Į projektą įsijungė žymūs LSMU mokslininkai, praktikuojantys gydytojai chirurgai – prof. dr. Algimantas Tamelis, prof. dr. Žilvinas Saladžinskas, doc. dr. Tadas Latkauskas ir kt.
Mokslinio tyrimo metu gydyta ir stebėta 150 tiesiosios žarnos vėžiu sergančių pacientų, iš tyrimo medžiagos įvairiuose etapuose apgintos 4 mokslų daktaro disertacijos. Rezultatai parodė, jog veiksmingesnis tiesiosios žarnos vėžio terapijos metodas yra 5 savaičių suderinta priešoperacinė chemoterapija ir spindulinė terapija.
„Kitaip nei įvairūs trumpalaikiai moksliniai tyrimai, šis tyrimas buvo ilgalaikis ir klinikinis (įtraukti II-III stadijos tiesiosios žarnos vėžiu sergantys pacientai). Adjuvantinio (kitaip – papildomo, profilaktinio) gydymo tikslas – padidinti tikimybę pilnai pasveikti.
Tokio tipo klinikiniai tyrimai paprastai trunka apie dešimtmetį: norint įvertinti tolimuosius gydymo rezultatus – laiką iki ligos atsinaujinimo ir bendrąjį išgyvenamumą – kiekvienas pacientas po gydymo turi būti stebimas penkerius ir daugiau metų. Ilgas stebėjimas padėjo gauti rezultatų, kuriais remiantis jau galima keisti klinikinę praktiką“, – pasakojo doc. R. Jančiauskienė.
Šiandien naujiems, tyrime nedalyvaujantiems Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos klinikos pacientams jau parenkamas veiksmingesnis gydymas.
Tyrimo pradžioje įdiegus magnetinio rezonanso bei endorektalinio ultragarso tyrimus, pagerėjo priešoperacinis ligonių ištyrimas. Sprendimus dėl virškinamojo trakto navikais, tiesiosios žarnos vėžiu sergančių pacientų gydymo taktikos priima daugiadalykė specialistų komanda: chirurgas, radiologas, onkologas chemoterapeutas, onkologas radioterapeutas, patologas.
„Į JAV vėžio centrų tiesiosios žarnos vėžio gydymo gaires kiekviena naujovė įtraukiama kaip naujas pažangus gydymo standartas. Mūsų atlikto tyrimo rezultatai įtraukti į trečiąjį 2018 m. šių gairių variantą. Milžiniškame tūkstančių mokslinių publikacijų sraute iš viso pasaulio ne taip lengva pastebėti tyrimų rezultatus iš Lietuvos, tad pats faktas, jog LSMU tyrimas pastebėtas tokio masto gydymo gairėse – didelis įvykis“, – pasidžiaugė doc. R. Jančiauskienė.
Šiuo metu LSMU Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriuje pradėtas naujas mokslinis perspektyvusis atsitiktinių jungčių klinikinis tyrimas tiesiosios žarnos vėžio srityje: tiriamas priešoperacinės intensyvesnės chemoterapijos ir spindulinio gydymo veiksmingumas.
