Kaip pranešė „Lietuvos ryto“ televizija, į Kauno klinikinę ligoninę ketvirtadienį atvežti net 8 sušalę pacientai. Visiems reikėjo arba operacijų, arba intensyvios priežiūros.
Greitosios pagalbos automobiliu buvo atvežtas ir smarkiai kojas nušalęs 42 metų Egidijus Abromavičius. Dešiniąją pėdą medikams teko amputuoti, o kairiąją dar tikimasi „atgaivinti“. Plačiau apie tai galite paskaityti čia.
Naktis iš ketvirtadienio į penktadienį taip pat buvo šalta. Ir nors šaltis po truputį mažės, žiema dar tik įsibėgėjo, tad šaltuko būti dar turėtų.
Specialistai įspėja per šalčius būti ypač atsargiems, be reikalo neiti į lauką, o verčiau likti šiltose patalpose, taip pat paisyti tam tikrų taisyklių, kad pavyktų išvengti nušalimo.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos specialistai įspėjo, kad temperatūra, drėgmė, krituliai, vėjas ir ypač drėgni drabužiai padidina sušalimo tikimybę.
Pagrindinės nušalimo priežastys yra šios:
jeigu žmogus priverstas nejudėti tam tikrą laiką (pavyzdžiui, važiuoja nešildoma arba atvira transporto priemone);
jeigu liečiasi prie žemės (guli, sėdi, šliaužia ir pan.);
jeigu turi išbūti šaltyje kelias dienas ir neturi galimybės sušilti;
jeigu negauna pakankamai maisto ir nepailsi;
daug greičiau nušąla žmonės, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, vartoja tam tikrus vaistus, yra vyresnio amžiaus, vilki plonus drabužius, yra pavargę, išsekę, neblaivūs ar apsvaigę.
Kam šaltis pavojingiausias?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pažymi, kad dažniausiai nuo šalčio nukenčia kojos, rankos, ausys, nosis ir skruostai.
Nušalimas yra audinių pakenkimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo gali pakisti kraujagyslių sienelės ir sutrikti audinių mityba, vystytis nekrozė.
Nušalimas yra pavojingas, nes dėl jo jaučiamas stiprus skausmas, gali atsirasti žaizdų ir į organizmą patekti infekcija. Taip pat specialistai įspėja, kad dėl nušalimo žmogus gali tapti neįgalus.
Tam tikriems žmonėms ypač reikėtų saugotis šalčio. Daug greičiau nušąla tie serga širdies kraujagyslių ligomis, diabetu, vartoja tam tikrus vaistus, vilki plonus drabužius, yra pavargęs, išsekęs, neblaivus ar apsvaigęs.
Taip pat nušalimas labiau gresia tam tikrų profesijų atstovams didesnę riziką sušalti ar patirti nušalimus turi statybininkai, kelininkai, maisto pramonės darbuotojai – pakuotojai, mėsos išpjaustytojai ir pan., parduotuvių darbuotojai prižiūrintys šaldytuvus, sandėlių darbuotojai, narai, žvejai, laiškanešiai, turgaus prekiautojai, vaikai ir pagyvenę žmonės.
Nušalimo požymiai:
kurios nors kūno dalies nejautrumas (sustingimas);
staigus odos pabalimas, virpėjimas;
odos paraudimas (šviesiaodžių) arba papilkėjimas (tamsiaodžių);
pūslės;
tinimas arba jautrumas;
pažeistų vietų nejautrumas skausmui;
išbalusi, pageltusi, vašką primenanti oda;
kietai sušalę audiniai.
Pirmoji pagalba nušalus
Nukentėjusįjį reikia įvesti į šiltą patalpą, nuvilkti drabužius. Jei asmuo sąmoningas, reikėtų jį pasodinti į šiltą vonią ir duoti gerti šiltų skysčių. Nesąmoningam ligoniui patartina uždėti šildomuosius kompresus, šiltai užkloti ir vežti į artimiausią gydymo įstaigą.
Nušalusią vietą reikia uždengti steriliu tvarsčiu, sutvarstyti ir suvynioti į minkštą storą audinį pvz.: megztinį, antklodę (jis neturi būti šiltas). Skubiai vykti ar vežti nukentėjusį į gydymo įstaigą.
Jokiu būdu negalima trinti nušalusios vietos, šildyti karštame vandenyje, ar laikyti nušalusios kūno dalies arti atviros ugnies, prie karštų radiatorių, nes oda tampa nejautri ir gali nudegti.
Taip pat negalima trinti pažeistos vietos sniegu ar mirkyti šaltame vandenyje.
Negalima ir tepti nušalusios vietos tepalu, duoti gerti alkoholio arba rūkyti, nes tai mažina kūno atsparumą šalčiui.
Kaip išvengti nušalimo?
Esant žemai oro temperatūrai, rekomenduojama lauke stengtis būti kiek įmanoma trumpiau.
Svarbiausia – šiltai ir patogiai apsirenkite. Ir suaugusieji, ir vaikai turėtų vilkėti šiltus drabužius keliais sluoksniais, mūvėti ausis dengiančią šiltą kepurę, ryšėti šaliką (šis turi dengti burną).
Veidą reikėtų saugoti nuo skersvėjo ir žvarbaus vėjo, pridengiant šaliku. Be to, vakare veidą ir rankas galima patepti riebiu maitinamuoju (jokiu būdu – ne drėkinamuoju) kremu. Esant reikalui ryte taip pat prieš eidami į lauką veidą ir rankas pasitepkite riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens.
Avalynė, kaip ir drabužiai, turi būti laisva, jokiu būdu nespausti. Judinkite kojų pirštus batų viduje, mūvėkite šiltas kojines (geriausia – dvi poras: medvilnines arba vilnones).
Venkite pirštuotų pirštinių (geriau kumštinės).
Stenkitės itin gerai apsaugoti tas vietas, kurios kažkada jau buvo nušalusios. Geriausi drabužiai – ne sintetiniai, o iš vilnos ar šilko. Viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo.
Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, nes drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną – tokius būtina kuo greičiau pakeisti sausais. Taip pat neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę. Jei jaučiate, kad per šilta, nusivilkite vieną drabužių sluoksnį.
Valgykite kaloringesnį maistą negu vasarą ir nesilaikykite dietų. Dažnai gerkite ar valgykite ką nors karšto, tai padeda palaikyti kūno temperatūrą.
Nevartokite alkoholio – jis plečia kraujagysles ir taip greičiau prarandama šiluma, tad padidėja rizika sušalti. Be to, išgėrusio žmogaus pojūčiai susilpnėja, todėl jis nejaučia dėl šalčio atsiradusio skausmo, įspėjančio apie tai, kad tą kūno vietą reikia kuo skubiau šildyti. Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką, o tai gali lemti greitesnį galūnių nušalimą.
Prieš išeidami į šaltį, patrinkite rankas, veidą ir ausis.
Pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas (mankštinkite veido raumenis).
Šaltyje nedirbkite sunkių darbų ir venkite didelio fizinio krūvio, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį. Jei reikia dirbti lauke, privalote šiltai apsirengti. Taip pat dirbant šaltyje lauke reikia sočiai maitintis ir būtinai daryti pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, pailsėti, išgerti karštos arbatos.
Šaltyje negalima ramiai stovėti ar sėdėti, stenkitės kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti.
Lauke stenkitės būti kuo trumpiau, nesileiskite į kelionę.
Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informaciją
