Laimė, mirčių kol kas išvengta. Praeitą sezoną gripas pasiglemžė net 14 žmonių gyvybę.
Medikai įspėja, kad šį sezoną Lietuvoje siaučia ypač pavojingas A tipo gripo virusas, kuriam daugelis žmonių neturi imuniteto. Užsikrėtus šio tipo gripo virusu sergama sunkiau, be to, yra didesnė komplikacijų ir net mirties rizika.
Vaikas pateko į reanimaciją
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai įspėjo, kad pastaruoju metu sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) smarkiai išaugo ir toliau didėja.
Dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti 56 asmenys, iš kurių 13 vaikų iki 2 m., 23 vaikai 2–17 m. amžiaus ir 20 suaugusiųjų.
Vienas vaikas iki dvejų metų Vilniuje gydomas intensyviosios terapijos skyriuje.
Gripo sezonas – nenuspėjamas
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pirmą šių metų savaitę bendras Lietuvos gyventojų sergamumas gripu ir peršalimo ligomis yra didesnis.
2018 m. gruodžio 31 d.–2019 m. sausio 6 d. bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis išaugo iki 69,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų, o pernai tuo pat metu sergančių žmonių buvo mažiau – 63,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Tiesa, kaip portalui lrytas.lt sakė ULAC visuomenės sveikatos specialistė Asta Skrickienė, sergamumas gripu ir ŪVKTI kol kas nėra rekordiškai aukštas, palyginti su dar ankstesniais sezonais.
Štai 2016–2017 m. gripo sezono metu tuo pačiu laikotarpiu buvo užregistruota dvigubai daugiau gripo atvejų. Deja, kaip bus toliau, sunku prognozuoti.
„Dėl gripo viruso savybės mutuoti kiekvienas gripo sezonas yra nenuspėjamas ir sunku prognozuoti, koks bus sergamumo lygis, kiek asmenų bus paguldyta į ligoninę ar kiek bus mirties atvejų.
Remiantis daugiamete statistika, Lietuvoje per metus užregistruojama vidutiniškai 40 000–80 000 gripo ir 200 000–700 000 ŪVKTI atvejų“, – komentavo A.Skrickienė.
Siaučia pavojingiausias virusas
Bloga žinia yra tai, kad šį sezoną Lietuvoje siaučia pavojingesnis A tipo gripo virusas. Pernai Lietuvoje siautė B tipo virusas.
Paprašyta paaiškinti, ką tai reiškia, A.Skrickienė sakė: „Gripo virusai yra klasifikuojami į 4 tipus: A, B, C ir D. Gripo virusui būdinga dažna antigeninė kaita (genetinės mutacijos), o tai ir lemia gripo virusų kaitą.
Šį sezoną cirkuliuoja A tipo gripo virusas, kuris turi nepaprastą gebėjimą periodiškai keisti apvalkalo glikoproteinų antigenines savybes. Gripo B virusai turi mažesnį antigeninių pokyčių polinkį. C tipo virusai sukelia lengvas kvėpavimo takų infekcijas, bet nesukelia epidemijų, o D tipo virusas dažniausiai plinta tarp galvijų, nėra žinomų atvejų tarp žmonių.
A tipo gripo virusas pavojingas dėl ligos sunkumo, galimų komplikacijų ir mirties rizikos. Didelį sergamumą gripu lemia ir tai, kad Lietuvoje skiepijimo nuo gripo aprėptys yra žemos, todėl didelė dalis žmonių, kurie nesirgo ar nesiskiepijo, neturi imuniteto šį sezoną cirkuliuojančiam gripo A viruso tipui.“
Kol kas epidemija niekur nepaskelbta
Nepaisant smarkiai išaugusio sergamumo, kol kas Lietuvoje dar niekur nėra paskelbta gripo epidemija.
Epidemija skelbiama tada, kai sergamumo rodiklis tampa ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkstančių gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Šiuo metu daugiausia gripuojančių ar peršalusių žmonių yra Alytaus (95,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų) ir Kauno (88 atvejai 10 tūkst. gyventojų) administracinėse teritorijose, o mažiausiai – Utenos administracinėje teritorijoje. Čia nustatyta 42,4 gripo ir ŪVKTI atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Gripo epidemiją paprastai skelbia savivaldybės.
„Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus“, – paaiškino A.Skrickienė.
Veiksmingiausia apsauga – skiepai
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kaip veiksmingiausią gripo specifinę profilaktikos priemonę pripažįsta skiepus.
Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens ir žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai, kovojantya su gripo virusu.
ULAC specialistai ypač rekomenduoja skiepytis rizikos grupėms priklausantiems žmonėms, kuriems gripas yra itin pavojingas:
• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• sergantiems lėtinėmis ligomis;
• gyvenantiems socialinės slaugos ir globos įstaigose;
• nėščiosioms;
• sveikatos priežiūros darbuotojams.
Skiepijasi nedaugelis
Lietuvoje, kaip minėta, palyginti nedaug žmonių skiepijasi nuo gripo, nes kai kurie abejoja vakcinos veiksmingumu.
Esą vakcina nuo gripo kuriama dar prieš naująjį sezoną, tiksliai nežinant, kurie virusai cirkuliuos ir ar vakcinoje esantys gripo viruso tipai atitiks tuos, kurie cirkuliuos aplinkoje.
Kiti bijo, kad gripo vakcina gali būti nesaugi.
Paprašyta pakomentuoti, A.Skrickienė sakė: „Pasaulio sveikatos organizacija nuolat stebi gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias gripo viruso padermes, rekomenduoja būsimo sezono vakcinos antigeninę sudėtį. Vakcinų saugumas ir imunogeniškumas vertinamas registruojant vakciną.“
Siaučiant gripui svarbu ne tik pasiskiepyti, bet ir nepamiršti nespecifinių profilaktikos priemonių:
• dažnai plauti rankas;
• laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo;
• reguliariai vėdinti patalpas ir drėgnu būdu valyti liečiamus paviršius;
• sergantys žmonės turėtų likti namuose ir nekontaktuoti su sveikais žmonėmis;
• vengti masinio susibūrimo vietų.
