Visagino ligoninės medikai pastarosiomis savaitėmis darbe dėvi apsaugines veido kaukes, tačiau vienas darbuotojas vis tiek susirgo tymais. Įtarimas dėl dar vieno tymais apsikrėtusio mediko buvo atmestas.
„Atrodė, jog virusas jau suvaldytas, bet neramu, kad jis plinta toliau“, – kalbėjo Visagino merė Dalia Štraupaitė.
„Įtampos nejaučiame. Kai vienam mūsų darbuotojui įtartas tymų atvejis nepasitvirtino, ligoninės personalas apskritai nurimo. Bet saugomės“, – tvirtino Visagino ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Loreta Stalnionienė.
Tačiau Visagino gyventojai ir kitose vietovėse gyvenantys jų giminaičiai įbauginti.
„Visagine gyvena mano giminės. Tymų protrūkis pakeitė mūsų šeimos švenčių planus.
Visagino merė sako, kad situacija dėl tymų yra valdoma. Įdomu, kaip? Merė aiškino, kad gamykla, kurioje išplito tymai, buvo dezinfekuota, bet gamyklos darbuotojai šio fakto patvirtinti negali, nebent tai padaryta paslapčia“, – „Lietuvos rytui“ piktinosi netoli Visagino gyvenanti Lauryta.
Tymų virusas lapkritį išplito Visagino siuvimo įmonėje „Visatex“, kurioje dirba per šimtą siuvėjų iš Šri Lankos. Manoma, kad daugelis jų arba net visos nėra paskiepytos nuo šio viruso.
Viena įmonės darbuotoja šrilankietė lankėsi Ukrainoje ir iš ten, kaip spėjama, parsivežė pavojingą užkratą.
Anot Visagino merės, mieste gyvena daug užsieniečių. Siuvėjos iš Šri Lankos į „Visatex“ atvyksta užsidirbti.
Čia jų alga bene dešimt kartų didesnė už tą, kurią siuvėjos gautų savo šalyje.
Dažniausiai šrilankietės vaikšto grupėmis – lankosi bažnyčioje ir koncertuose, drauge eina apsipirkti, tad dar ir todėl tarp šrilankiečių tymai įmonėje išplito greičiausiai.
Imliausi – neskiepyti žmonės
Bet virusas peržengė Visagino ribas ir išplito po Ignalinos rajoną, tymų atvejis jau užfiksuotas ir Vilniaus rajone.
Šiuo metu Lietuvoje registruoti 38 galimi tymų atvejai. 24 patvirtinti, 9 atmesti, dėl dar penkių aiškinamasi. 2 susirgusieji tymais – neskiepyti vaikai: trimetis ir kūdikis, kuriam dar nėra metų.
„Tymai išplito, nes tai – lakus virusas.
Tokie protrūkiai parodo, ką reiškia, kai žmonės neskiepyti ir imlūs“, – sakė Nacionalinio sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ginreta Valinčiūtė.
Užsikrečiama nuo žmogaus
Tymų virusas plinta oro lašeliniu būdu, tad juo užsikrėsti galima įkvėpus ar per gleivinę – suterštomis rankomis prilietus nosį, burną, akis.
Liga pasireiškia bėrimu, karščiavimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu.
Vienintelė apsisaugojimo nuo tymų priemonė – skiepai.
Net po kontakto su tymais užsikrėtusiu asmeniu vakcinacija gali būti veiksminga. Svarbiausia – pasiskiepyti per 72 valandas.
Siuvimo įmonės „Visatex“ atstovai tvirtina, kad ėmėsi visų priemonių virusui stabdyti.
„Šios įmonės vadovai iš karto reaguoja į bet kokį nesklandumą, tačiau jiems sudėtinga suvaldyti situaciją.
Patalpas jie bando vėdinti, bet atidarius langus siaučia skersvėjai, įjungus ventiliaciją žmonėms šalta. Siuvykloje nemažai dulkių, tai irgi kelia bėdų“, – aiškino Visagino merė D.Štraupaitė.
Darbdaviai neprivalo imtis išskirtinių priemonių virusui stabdyti.
Svarbiausias reikalavimas – užtikrinti sąlygas darbuotojams laikytis higienos.
„Siuvyklos patalpų dezinfekcija neprivaloma, nes virusas perduodamas žmogaus žmogui“, – teigė G.Valinčiūtė.
Būtinos dvi vakcinos
Pacientai, kuriems įtariami tymai, siunčiami gydytis į infekcines ligonines ar jų skyrius.
Jei ligos forma lengvesnė, galima gydytis ir namuose. Svarbiausia, kad ligoniai būtų izoliuoti.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė sakė, kad dalis susirgusiųjų tymais buvo gydomi šiame centre: „Tymai gali pasireikšti lengva ir sunkia forma.
Taip pat gali komplikuotis į pneumoniją, encefalitą, meningitą. Dalis mūsų pacientų sirgo pneumonija. Sunkiausia komplikacija yra mirtis, bet tokių atvejų nebuvo.“
Vaistų nuo tymų nėra. Susirgusiesiems taikomas tik simptominis gydymas.
Tymai iki šiol – viena dažniausių mirties priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.
„Šiemet tai vienintelis toks vakcinomis kontroliuojamos ligos protrūkis, bet kasmet registruojame ir kokliušo, ir kiaulytės atvejų. Vėliau paaiškėja, kad susirgusieji buvo neskiepyti“, – sakė G.Valinčiūtė.
Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas, tymų vakcina būtina skiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai skiepijami 15 mėn. ir 6–7 metų. Suaugusieji taip pat gali pasiskiepyti, bet už skiepą teks mokėti apie 27 eurus.
Nuo tymų mūsų šalyje pradėta skiepyti 1964 m., tačiau maždaug iki 1980 m. buvo vakcinuojama tik kartą.
Tad medikai pataria vieną kartą skiepytiems žmonėms pasiskiepyti ir antrąsyk – tik tada įgyjamas imunitetas.
Skiepijasi per mažai žmonių
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) tikėjosi, kad tymų virusas Europoje bus iš viso sunaikintas, tačiau pastaraisiais metais vis pastebima šios ligos protrūkių.
Sergamumas tymais padidėjo, kai nemažai žmonių atsisakė skiepytis nuo šios ligos, nors teigiama, kad skiepijimasis nuo tymų kasmet pasaulyje išsaugo apie milijoną gyvybių.
2017 m. rugsėjį PSO savo pranešime teigė, kad Lietuva patenka į raudonukę ir tymus įveikusių šalių sąrašą, tačiau šiemet vėl pasireiškė šios ligos protrūkis.
Tymų ir raudonukės virusams sustabdyti reikia, kad bent 95 proc. žmonių būtų paskiepyti dviem vakcinos dozėmis. Tačiau pastaraisiais metais Lietuvoje dviem vakcinos dozėmis paskiepijama mažiau vaikų, nei reikėtų virusams išnaikinti.
Tymams imlūs ir vaikai, ir suaugusieji. Šiai infekcijai ypač būdingas didelis užkrečiamumas. Imliose populiacijose suserga 90–95 proc. su sergančiu asmeniu bendravusių žmonių, o nuo vieno tymų atvejo kyla 15–17 naujų (antrinių) susirgimo atvejų.
