IH skaičius mūsų šalyje, palyginus su 2016 m., sumažėjo apie 3 proc. Didžiausią IH dalį 2017 m. sudarė IH dėl pneumonijos, stazinio širdies nepakankamumo, cukrinio diabeto ir jo komplikacijų, vaikams – hospitalizacijos dėl ausų, nosies ir gerklės infekcijų. Į ligonines dažniausiai buvo hospitalizuojami 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai dėl stazinio širdies nepakankamumo.
2017 m. Lietuvoje užregistruota beveik 94 tūkst. hospitalizacijų dėl ligų, kurias būtų galima pagydyti ambulatorinėje sveikatos priežiūros grandyje. 1000 gyv. teko 33,1 atvejo. IH sudarė 13,7 proc. visų aktyvaus gydymo stacionare atvejų (arba 15,1 proc. aktyvaus gydymo stacionare atvejų, išskyrus dienos stacionarą).
Didžiausią IH dalį sudarė IH dėl pneumonijos (24,5 proc.), stazinio širdies nepakankamumo (16,8 proc.), cukrinio diabeto ir jo komplikacijų (16 proc.), krūtinės anginos (11,1 proc.) bei ausų, nosies ir gerklės infekcijų (10,4 proc.).
Pagrindinės vaikų IH priežastys – ausų, nosies ir gerklės infekcijos (otitas, faringitas, tonzilitas, gripas, lėtinis faringitas) – 9,8 tūkst. ir pneumonija – 3,8 tūkst. atvejų. Darbingo amžiaus gyventojai dažniausiai hospitalizuoti dėl pneumonijos – 5,6 tūkst. atvejų, cukrinio diabeto ir jo komplikacijų – 5,3 tūkst., kiek mažiau hipertenzijos – 2,3 tūkst. Pensinio amžiaus gyventojai į ligonines pateko dėl stazinio širdies nepakankamumo – 13,7 tūkst., pneumonijos – 13,6 tūkst., cukrinio diabeto – 9,6 tūkst. atvejų.
IH duomenys Lietuvoje pradėti rinkti nuo 2012 m. Įvertinus kelerių metų tendencijas, stebima, kad bendras IH skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, sumažėjo nuo 35,4 (2012 m.) iki 33,1 atvejo (2017 m.). IH rodikliai dėl skirtingų priežasčių kito nevienodai. 2012–2017 m. sumažėjo daugumos IH rodikliai, ypač darbingo amžiaus asmenų grupėje, tuo tarpu 65 m. ir vyresni gyventojai vis dažniau buvo hospitalizuojami dėl pielonefrito, pneumonijos ir hipertenzijos, vaikai – dėl pneumonijos.
Savivaldybėse IH dažnumas nevienodas – IH mažiausi ir didžiausi rodikliai skyrėsi 4 kartus. Daugiausiai IH, tenkančių 1000 gyventojų, 2017 m. užregistruota Zarasų, Lazdijų, Anykščių, Šalčininkų ir Varėnos rajonų savivaldybėse, mažiausiai – Neringos, Vilniaus miesto ir rajono, Šiaulių, Kauno ir Radviliškio rajonų savivaldybėse.
Savivaldybėse, kuriose yra daug IH atvejų, svarbu stiprinti ambulatorinės pagalbos grandį. Tikėtina, kad IH rodikliai savivaldybėse gerokai skiriasi ne tik dėl sveikatos priežiūros prieinamumo aspektų (atstumo, gydytojų išteklių, kvalifikacijos), bet ir dėl jų gyventojų amžiaus struktūros skirtumų bei socio-ekonominių veiksnių. Norint tiksliau įvertinti šiuos veiksnius, reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus.
