Stulbinantis mokslininkų atradimas: gerokai sulieknėti gali padėti ir riebalai

2018 m. gruodžio 14 d. 10:50
Antsvoris didina įvairių ligų, pavyzdžiui, širdies kraujagyslių ar II tipo diabeto, išsivystymo riziką. Tačiau mokslininkai rekomenduoja nežiūrėti smerkiamai į visus riebalus.
Daugiau nuotraukų (1)
Yra dviejų tipų riebalinis audinys – baltas ir rudas. Baltieji riebalai kaupia energiją, jie sunkiai skyla ir kaupiasi sluoksniuose ant pilvo ir klubų. Nutukimas randasi būtent dėl tokių riebalų pertekliaus.
Rudieji – „geri“, jie visą ląstelėje sukauptą cheminę energiją paverčia šiluma. Graužikų rudasis riebalinis audinys padeda jiems nesušalti, ir sudegina labai daug energijos.
Aktyvavus procesą, 100 gramų rudųjų riebalų per parą gali sudeginti 3 400 kilokalorijų – tai beveik dvigubai daugiau, nei suvartoja vidutinis žmogus. To visiškai pakanka, kovojant su antsvoriu. Ne gana to, kai kalorijas degina rudieji riebalai, organizmas nejučia energijos trūkumo ir nesipriešina.
Daug rudųjų riebalų turi naujagimiai (ir žiemos miegu miegantys gyvūnai, pavyzdžiui, rudieji lokiai). Suaugę žmonės rudųjų riebalų turi gan mažai, ir, kas dar blogiau, jie beveik visada būna neaktyvūs. Tačiau neseniai atlikti tyrimai rodo, kad žmonės gali pagausinti rudųjų riebalų atsargas ir juos įdarbinti. Kaip? Kol kas mokslininkai žino du būdus.
Žiemą tektų šalti
Pirmasis ⁠– patikimas, bet, deja, gan nemalonus: žiemoti be centrinio šildymo ir šiltų drabužių. Kai organizmas šąla, nervų sistema aktyvuoja ir priverčia augti ruduosius riebalus.
Šiaip jau žmogaus kūnas šildosi įvairiais būdais. Be kalorijų deginimo, žmogus dar dreba – jo kūno raumenys nevalingai susitraukinėja, taip išskirdami šilumą ir išsaugodami kūno šilumą. „Netgi nepastebite, kaip tai vyksta. Tai – nesąmoningas procesas, – tvirtina antropologas Hermanas Pontzeris iš Niujorko Hunterio koledžo.
Tačiau, mokslininkų nuomone, žiemą laikyti žmones nešildomose patalpose – nepraktiška ir nehumaniška. Vienas iš alternatyvių variantų – tam tikrais vaistais imituoti šaltyje nervų sistemos kūnui siunčiamus signalus. Tačiau paaiškėjo, kad šie vaistai dažnina pulsą ir kelia kraujo spaudimą, ir gali sukelti širdies priepuolį, ypač kenčiantiems nuo antsvorio.
Dar viena rudųjų riebalų aktyvavimo problema – net jei mokslininkams pavyktų visus baltuosius riebalus paversti rudaisiais, tai nereiškia, kad jie veiktų. Rudųjų riebalų audiniui reikia idealaus aprūpinimo krauju, kuriuo būtų pristatomos visos į organizmą patekusios kalorijos, o taip pat inervacijos – riebalinių ląstelių „įjungimui“.
Stebuklingoji BMP8b molekulė
Prieš kelis metus Kembridžo universiteto mokslininkų grupė identifikavo BMP8b molekulę. Jos buvo daug rasta pelių rudųjų riebalų audinyje (baltuosiuose riebaluose jų buvo gerokai mažiau), ir BMP8b daugėjo, kai pelės buvo laikomos šaltai. Svarbu, kad šios medžiagos yra ir žmogaus organizme.
Mokslininkai išsiaiškino, kad pašalinus BMP8b iš pelių, jų rudieji riebalai nenustoja atlikti savo funkcijos. Šią medžiagą galima naudoti kaip vaistą, didinantį rudųjų riebalų kiekį ir aktyvumą žmogaus organizme.
Prieš imdamiesi BMP8b bandymų su žmonėmis, mokslininkai savo teoriją patikrino su pelėmis. Naudodami genų inžineriją, bandomojo gyvūno organizme BMP8b kiekį baltuosiuose riebaluose padidino iki vidutinės pelės rudųjų riebalų lygio.
Tyrėjai padarė išvadą, kad BMP8b pagausėjimas baltąjį riebalų audinį paverčia ruduoju ir padidina jo aktyvumą, bandomoji pelė tampa jautresnė ruduosius riebalus aktyvuojantiems nervų sistemos signalams. Mokslininkai maloniai nustebo, kad jų atrasta molekulė taip pat pagausino kraujagyslių ir nervų skaičių tiek baltajame, tiek ir rudajame riebaliniame audinyje.
Pasak Kembridžo mokslininkų, ši faktorių kombinacija teikia viltį, nes BMP8b gali paveikti suaugusiųjų žmonių rudųjų riebalų atsargas, o jie, kaip žinia, – puikus energijos šaltinis.
Ruduosiuose riebaluose daugėjant nervų, iš smegenų sklindantys šių ląstelių aktyvavimo signalai bus stipresni. Kadangi dėl BMP8b rudasis riebalinis audinys bus jautresnis šiems nervų signalams, mokslininkai mano, kad būtų visai įmanoma panaudoti vaistus šių signalų imitavimui. Vaistų dozę tikriausiai tektų sumažinti, kad būtų išvaebgta širdies priepuolio rizikos.
Patys tyrėjai mano, kad jų darbas gan perspektyvus, nors dar teks daug ką tikrinti, prieš pradedant BMP8b poveikio žmonių rudiesiems riebalams bandymus.
Parengta pagal republic.ru
riebalaiantsvoris^Instant
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.