Visgi, kas yra generikai, kiek jų suvartojama Lietuvoje ir kitose šalyse, kodėl jais ne visi pasitiki ir kodėl vertėtų – apie visa tai pokalbyje.
– Jei trumpai, kas yra generiniai vaistai?
– Farmacijos įmonei sukūrus naują vaistą, iki 20-25 metų jis yra saugomas patento ir vienintelis gamintojas yra jį išradusi įmonė. Pasibaigus patento galiojimui, tuos pačius medikamentus ima gaminti ir kitos farmacijos įmonės. Jų pagaminti vaistai yra vadinami generiniais.
Trumpiau tariant, generiniai vaistai yra originalių medikamentų analogai. Prekiniai šių vaistų pavadinimai skirtingi, bet veiklioji medžiaga yra ta pati. Svarbu tai, kad tiek originaliems, tiek generiniams preparatams keliami vienodai aukšti kokybės ir efektyvumo reikalavimai. Generikai skiriasi tik pakuote ar tabletės spalva ir gerokai mažesne kaina.
– Kiek generinių vaistų yra suvartojama Lietuvoje?
– Pernai atlikome kompensuojamųjų vaistų suvartojimo tyrimą, kuris parodė, kad 2017 m. didesnė pusė – 51,2 proc. – iš visų pacientų suvartotų kompensuojamųjų vaistų Lietuvoje buvo generiniai. Užpernai tokių vaistų buvo suvartota šiek tiek mažiau – 48,8 proc. Tai reiškia, kad generinių preparatų suvartojimas šalyje palengva auga ir vis daugiau žmonių supranta, kad šiuos vaistus vartoti yra racionaliau, nei originalius, nes ne tik brangūs vaistai yra efektyvūs.
Čia labai svarbus yra ir medikų, išrašančių vaistus, indėlis. Jie tiesiogiai bendrauja su pacientais ir savo žiniomis gali padėti žmonėms įsitikinti, kad generikai yra tokie pat kokybiški kaip ir originalūs vaistai. Lietuvą generiniai preparatai pasiekia pagaminti tokiose valstybėse kaip Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė.
– O kokiose vaistų grupėse suvartojama daugiausiai generikų?
– Kompensuojamųjų generikų suvartojimas pagal vaistų grupes yra labai skirtingas. VLK tyrimas parodė, kad pernai didžiausia dalis visų suvartotų generinių kompensuojamųjų vaistų – 58 proc. teko širdies kraujagyslių sistemą veikiantiems vaistams, 14 proc. – nervų sistemą veikiantiems ir 8 proc. virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantiems generikams.
Jei lygintume generinių preparatų vartojimą atskirose vaistų grupėse, pastebėtume, jog Lietuvoje suvartojama net 97 proc. kardiologinių, 87 proc. antiinfekcinių generikų ir daugiau nei 70 proc. generinių hormonų, nervų sistemą veikiančių generinių kompensuojamųjų vaistų. Tačiau dar tik mažiau nei ketvirtadalis Lietuvoje suvartojama kompensuojamų jutimų sistemą veikiančių generikų. Tai reiškia, kad mūsų pacientai daugelio vaistų grupių generinius preparatus vartoja drąsiai.
– Kodėl kai kurie pacientai nepasitiki generinių vaistų efektyvumu? Kokie įrodymai leistų paneigti jų nuomonę?
– Generiniai vaistai Lietuvoje yra apipinti mitais. Viešojoje erdvėje abejojama jų kokybe, saugumu, efektyvumu, todėl nestebina, kad dalies žmonių jie suvokiami kaip mažiau tinkami gydymui. Tačiau čia pat norėčiau pabrėžti, kad nepageidaujamų reakcijų, apie kurias neretai viešumoje kalbama, gali pasitaikyti tiek vartojant originalų, tiek generinį preparatą. Paradoksalu, bet dar neteko girdėti, kad gydymo įstaigose, kurios viešųjų pirkimų būdu įsigyja pigiausią vaistą, gydomi pacientai teirautųsi, kokiu vaistu yra gydomi – originaliu ar generiniu.
Abejojantiems reikėtų suprasti, kad ir originalūs, ir generiniai vaistai yra gaminami laikantis įstatymų ir registruojami pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus. Be to, norint juos tiekti į ES šalis, visi vaistai taip pat turi atitikti vienodus reikalavimus. Tiek generiniams, tiek originaliems preparatams taikomi tokie pat kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartai.
– Kaip Lietuva šiuo aspektu atrodo užsienio šalių kontekste?
– Medicina šiandien tapo nebeįsivaizduojama be generinių preparatų, ne išimtis ir Lietuva. Vakarų ir šiaurės Europos šalys jau seniai neabejoja jų pacientams tiekiamais vaistais. Pavyzdžiui, taupūs Skandinavijos bei Vokietijos gyventojai žino, kad generiniams vaistams keliami tie patys kokybės reikalavimai, todėl jų veikimas yra toks pat, kaip ir originalių vaistų. Taigi, jie nepaiso spalvingų pakuočių ir drąsiai vartoja generinius vaistus, už kuriuos sumoka mažiau, o sutaupytas lėšas panaudoja kitur.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Jungtinėje Karalystėje generikų ir biopanašių vaistų suvartojama net 84 proc. viso kompensuojamųjų vaistų kiekio, Vokietijoje – 81 proc, Olandijoje – 72 proc., Slovakijoje 68 proc. Taigi Lietuva, suvartojanti 51,2 proc. generinių vaistų, dar tikrai turi kur stiebtis. Tačiau galime pasidžiaugti, kad esame labai arti ES vidurkio (52 proc.) ir gerokai lenkiame tokias valstybes kaip Prancūzija, Belgija ar Italija.
– Vienas dažniausiai minimų argumentų, kodėl verta vartoti generikus yra maža jų kaina. Kokie realūs pavyzdžiai galėtų tai patvirtinti?
– Taip, iš tiesų kiekvienas pacientas vartodamas generinius vaistus sutaupo, nes vaistinėje įsigyja medikamentus su mažiausia įmanoma priemoka arba visai be jos. Tačiau taip pat akivaizdi ir neginčijama yra finansinė nauda visai valstybei.
Europoje pasibaigus vieno gamintojo vaistinių preparatų patentams ir rinkoje atsiradus generiniams vaistams, efektyvaus ligos gydymo kaina mažėja dramatiškai. Pavyzdžiui, krūties vėžio gydymo kaina sumažėjo daugiau nei perpus – 55 proc. Šią ligą gydant originaliu vaistu per metus vieno paciento gydymui buvo išleidžiama 22 tūkst. eurų PSDF biudžeto lėšų. Dabar, pradėjus gydyti biologiškai panašiu medikamentu, vieno paciento krūties vėžio gydymo kaina nesiekia net 10 tūkst. eurų.
Tuo metu kraujo vėžio gydymo kaina krito net 18 kartų. Tol, kol rinkoje buvo tik vaisto originalas, vieno paciento metinė gydymo kaina siekė daugiau nei 35 tūkst. eurų.
Atsiradus generiniams preparatams, vieno paciento gydymui išleidžiama 2 tūkst. eurų per metus, nors terapinis poveikis – kitaip tariant, rezultatas – toks pat. VLK tyrimo duomenimis, pernai Lietuvoje 55 proc. visų kompensuojamųjų vaistų receptų buvo išrašyti generiniams vaistams, o jiems apmokėti išleista penktadalis – 19 proc. PSDF biudžeto lėšų, skirtų vaistams kompensuoti.
