„Nepritariu įpareigojimui šaldyti embrionus amžinai, tačiau kartu ir gerbiu Seimo daugumos poziciją. Vis dėlto uždrausti naikinti embrionus Seimo dauguma apsisprendė sąmoningai ir tai nebuvo nulemta kokių nors neišvengiamų aplinkybių. Valstybė galėjo rinktis iš įvairių alternatyvų: leisti tėvams patiems apsispręsti dėl embrionų laikymo, įpareigoti privalomą, bet terminuotą laikymą, arba rinktis patį brangiausią – amžinojo saugojimo kelią. Jei valdžia pasirinko brangiausią kelią, nėra nei sąžininga, nei produktyvu visą šio sprendimo naštą ir kainą užkrauti ant jį įgyvendinti turėsiančių šeimų“, – teigė vienas iš įstatymo projekto iniciatorių Seimo narys Mykolas Majauskas.
Siekiant padėti su sunkumais susiduriančioms poroms įgyvendinti savo prigimtinę teisę į naujos gyvybės kūrimą, 2016 m. pabaigoje buvo priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Iki šių metų spalio įstatyme numatytos pagalbos dėka, 168 poroms pavyko susilaukti 237 kūdikių. Nors ir matomas teigiamas rezultatas, kai kurios dabar galiojančio įstatymo nuostatos ir iš jų kylančios pasekmės pagalbinio apvaisinimo procedūrą padaro nereikalingai ir nepagrįstai brangią.
Svarstant įstatymą jame buvo palikta nuostata visiškai draudžianti į moters organizmą neperkeltų embrionų naikinimą. Pagal galiojančią pagalbinio apvaisinimo paslaugų kompensavimo tvarką, pacientai yra įpareigojami ne tik potencialiai amžinai saugoti embrionus, bet už tai ir patys mokėti. Taip pagalbinis apvaisinimas tampa ne tik pagalba nevaisingoms poroms, bet ir galimai finansiniu įsipareigojimu iki gyvos galvos.
Turint omenyje, kad Valstybinės ligonių kasos kompensuoja visą reikalingų pagalbinio apvaisinimo paslaugų ir vaistų kainą, išskirti vieną šio proceso aspektą ir visas su juo susijusias išlaidas versti apmokėti pacientus yra be reikalo procesą komplikuojanti ir pacientams dešimtimis tūkstančių eurų procedūrą pabranginanti užgaida.
