Amerikos Brigamo ir moterų ligoninės tyrėjai nustatė, kad ramybės būsenoje kalorijos dega 10 proc. greičiau popietės metu nei vėlų vakarą. Iš viso galima sudeginti net 130 kalorijų.
Norėdami įsitikinti ar sužinoti, mokslininkai pasikvietė 7 savanorius, kurių amžius siekė 38-69 m. Jie 37 dienas turėjo praleisti laboratorijoje be telefonų, interneto, laikrodžių ar net langų.
Tai reiškia, kad jie visiškai nežinojo laiko. Dalyviai taip pat turėjo laikytis griežtos dienotvarkės: valgyti, užsiimti kokia nors veikla ir eiti miegoti. Viskas buvo reguliuojama tyrėjų.
Kiekvieną dieną mokslininkai pradėdavo visą dienotvarkę 4 valandomis anksčiau, kad jų vidinis kūno laikrodis būtų kiek išsiderinęs, o cirkadiniai ritmai vadovautųsi tik vidiniais veiksniais. Anot tyrėjų, tai prilygsta keliavimui į Vakarus per keturias laiko juostas kiekvieną dieną tris savaites.
„Kadangi tai prilygsta apkeliavimui aplink pasaulį kiekvieną savaitę, tyrimo savanorių vidiniai kūno laikrodžiai nespėdavo priprasti. Tai leido mums patikrinti medžiagų apykaitą skirtingu biologiniu dienos laiku“, – paaiškino tyrimo bendraautorė, Harvardo medicinos mokyklos medicinos mokslų daktarė Jeanne Duffy.
Bandymo metu savanoriai dėvėjo kūno temperatūros jutiklius. Padidėjusi temperatūra atskleisdavo, kad organizmas degina daugiau kalorijų, o žema temperatūra rodydavo priešingai.
Surinkus visus duomenis mokslininkai nustatė, kad ilsintis energijos sąnaudos yra mažesnės vėlų vakarą, bet didesnės popietės ar ankstaus vakaro metu, rašo iflscience.com.
Tyrimo metu dėmesys buvo sutelktas tik į kalorijų deginimą ilsintis, todėl tai nereiškia, kad turite pakeisti savo sportavimo laiko ir nukelti jį į antrą dienos pusę, kai yra sudeginama daugiausiai kalorijų.
J.Duffy teigimu, vis dėlto labai svarbu vengti maisto produktų, kuriuose gausu kalorijų, tuo paros metu, kada kalorijos yra deginamos lėčiausiai, t. y., vėlų vakarą ir ankstų rytą.
„Jei pabudome ryte keliomis valandomis anksčiau, mūsų kūnas gali būti nepasiruošęs susidoroti su energija, gaunama iš pusryčių, nes būtent šiuo paros metu reikia mažiau energijos, kad palaikytume kūno funkcijas“, – teigia ji.
Pasak J.Duffy, jie neištyrė, kokį poveikį organizmui turėjo pati mityba, sportas ar miegas, todėl savo tyrimą planuoja dar praplėsti ateityje. Ypatingai jie siekia patikrinti, kaip dienos metu keičiasi apetitas.
„Svarbu ne tik tai, ką valgome, bet kada tai valgome ir poilsis, kuris turi įtakos, kiek sudeginame kalorijų ar prikaupiame riebalų“, – pabaigai pasakė ji.
