This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Kauno klinikose atlikta pirmoji sfinkterio implantacija

Pranešimas spaudai

 Pirmosios Kauno klinikose atliktos operacijos, kuomet buvo implantuotas sfinkteris, akimirka. 
Pirmąją dirbtinio sfinkterio operaciją Kauno klinikose atliko gydytojų urologų komanda kartu su kolega iš Šveicarijos gydytoju urologu dr. Cristophe'u Llorensu (kairėje), sfinkterio ekspertu ir kūrėju.

Šlapimo nelaikymas – viena nemaloniausių galimų komplikacijų po operacijos dėl prostatos vėžio. Tačiau nuo šiol tokiems pacientams Kauno klinikų urologai gali pasiūlyti auksiniu standartu vadinamą dirbtinį sfinkterį.

„Kiekvienais metais operacinis gydymas reikalingas 80-100 pacientų. Dažniausiai šlapimo nelaikymas būna nedidelis ir didesnių problemų nekelia, tačiau dalis pacientų patiria vidutinio arba didelio laipsnio šlapimo nelaikymą. Džiaugiamės, jog dabar šiems pacientams galime pasiūlyti optimalų gydymo būdą“, – teigė dr. Darius Trumbeckas, Kauno klinikų Urologijos klinikos Miniinvazinės ir rekonstrukcinės urologijos sektoriaus vadovas.

Šlapimo nelaikymas vyrams, pasak gydytojo urologo dr. D. Trumbecko, kartais išsivysto po prostatos operacijų dėl gerybinės hiperplazijos, traumų, dubens spindulinio gydymo. Tačiau didžiausia problema yra šlapimo nelaikymas po radikalių prostatektomijų, atliktų dėl prostatos vėžio.

Dirbtinio sfinkterio implantacija padeda tiems pacientams, kurie dėl šlapimo nelaikymo turi nešioti 4 ir daugiau įklotų per dieną arba nevalingai ištekėjusio šlapimo kiekis per parą viršija 400 ml, rašoma Kauno klinikų pranešime spaudai.

„Nuo šiol šį gydymo metodą galime pasiūlyti vyrams, kurie kenčia nuo sunkaus laipsnio šlapimo nelaikymo, – pabrėžia dr. D. Trumbeckas. – Šie pacientai, nepaisant nugalėtos onkologinės ligos, nesijaučia gerai: dėl šlapimo nesulaikymo, kvapo ir baimės patirtį gėdą jie vengia bendravimo, negali sportuoti, maudytis, vasarą – nusirengti.

Taip pat atsiranda medicininių problemų – iššunta lytinių organų, kirkšnių, tarpvietės oda, todėl padidėja infekcijų tikimybė. Pacientai priversti nešioti įklotus ir sauskelnes, dalis pacientų nešioja ir išorinius šlapimo surinkėjus arba varpos spaustukus.“

Kaip pasakoja Kauno klinikų gydytojas urologas, po sėkmingos dirbtinio sfinkterio operacijos pacientai daug geriau arba visiškai gerai sulaiko šlapimą ir tampa laimingais bei visaverčiais visuomenės nariais.

„Po sėkmingo šlapimo nelaikymo gydymo pacientai tampa laimingais“, – teigia dr. D. Trumbeckas.

Pirmąją dirbtinio sfinkterio operaciją Kauno klinikose atliko gydytojų urologų komanda kartu su kolega iš Šveicarijos gydytoju urologu dr. Cristophe Llorens, sfinkterio ekspertu ir kūrėju.

Naujos kartos dirbtinis sfinkteris yra sudarytas iš dviejų dalių, yra paprasčiau implantuojamas. Šiais metais pirmą kartą Valstybinė ligonių kasa centralizuotu būdu nupirko 20 dirbtinių sfinkterių, iš kurių 12 skirta Kauno klinikų pacientams.