Kauno klinikų neurochirurgai tam pasitelkia endoskopą, atlikdami įvairias neurochirurgines procedūras. Vienintelėse Kauno klinikose neuroendoskopu atliekamos ir sudėtingos disko išvaržos operacijos.
„Endoskopo pagalba dirbame dar tiksliau ir saugiau, o kai kuriose operacijose mums nebereikia atlikti atviro pjūvio – ir visa tai, kaip sakome, distancinės akies pagalba“, – apie pasikeitusį operacijų pobūdį kalba Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas.
Anksčiau gydytojai neurochirurgai, operuodami auglį galvoje, turėdavo nuimti nemažą dalį kaukolės kaulo ir naudojant mikroskopą, pro kurį matydavo tik tiesą liniją, bet ne visą ligos židinį, atlikti sudėtingą naviko šalinimo operaciją. Neretai norėdami pašalinti kuo daugiau naviko, gydytojai turėdavo šiek tiek pastumti smegenis, kad operaciją galėtų atlikti tiksliau.
„Mikroskopas rodo vieną tiesią liniją, pro kurią mes fiziškai negalime matyti viso naviko, kuris gali būti ir 7 cm skersmens. Pavyzdžiui, atliekant operaciją per antakį, dabar užtenka padaryti iki 2 cm skersmens skylutę kaukolėje ir pasinaudodami endoskopu mes išoperuojame 5-7 cm auglį, nepažeidžiant smegenų. Nors pacientui lieka nedidelis randas antakio srityje, tačiau po operacijos jis greičiau atsistato ir toliau gyvena įprastinį gyvenimą“, – operacijos išskirtinumą ir privalumus vardijo prof. A. Tamašauskas.
Endoskopo, specialaus instrumento, kurio gale yra įmontuota nedidelė kamera vaizdo perdavimui, naudojimas pakeitė kai kurių neurochirurginių operacijų pobūdį.
„Jos tapo dar saugesnės pacientui, mažiau invazinės, sumažėjo komplikacijų tikimybė, o po atliktos intervencijos pacientai greičiau grįžta į normalų gyvenimo ritmą“, – prieš kelerius metus įsigytu aparatu džiaugiasi klinikos vadovas prof. A. Tamašauskas.
Vienintelėje Lietuvoje Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikoje, kurioje sukaupta didžiausia gydytojų neurochirurgų patirtis ir naudojamos pažangiausios gydymo technologijos, atliekama ir stuburo šone esančios tarpslankstelinio disko išvaržos, spaudžiančios nervą, operacija. Kaip pasakojo Kauno klinikų gydytojas neurochirurgas Deividas Stukas, endoskopo pagalba šio tipo išvaržos operacijos visiškai pasikeitė ir dauguma pacientų yra operuojami šiuo mažiau invazyviu būdu.
„Šios įrangos pagalba mums nebereikia atlikti didelių atvirų pjūvių. Operuojant stuburo šone esančią tarpslankstelinio disko išvaržą anksčiau mes turėdavome nuimti dalį kaulo, sąnario ir raumenų audinių. Bet taip sutrinka stuburo stabilumas. Dažnai reikėdavo patį stuburą tvirtinti specialiomis priemonėmis, kad jis išliktų stabilus ir pacientas nejaustų skausmo po operacijos, – pasakojo D. Stukas, neuroendoskopines operacijas atlikęs jau dešimčiai Kauno klinikų pacientų. – Endoskopinių operacijų metu mažiau pažeidžiamas stuburas, o pacientai po atliktos procedūros kitą dieną jau stojasi iš lovos ir eina“.
„Tai nėra itin dažnos operacijos, kadangi pati išvaržos vieta pagal lokalizaciją yra reta, tačiau dabar ir šiems pacientams mes vieninteliai Lietuvoje galime pasiūlyti saugesnį ir efektyvesnį būdą“, – pabrėžė D. Stukas.
Neuroendoskopo naudojimas pakeitė ne tik suaugusiųjų gydymą, bet ir vaikų operacijų metodus.
„Lietuvoje maždaug 1 vaikui iš 1 000 gimusių yra diagnozuojama galvos smegenų vandenė – liga, kuomet smegenų skysčio kaupimasis nulemia smegenų spaudimą. Anksčiau tokiems pacientams buvo atliekamos sudėtingos smegenų skysčio šuntavimo operacijos. Dabar vis didesnei daliai pacientų atliekamos paprastesnės ir mažiau invazyvios operacijos naudojant neuroendoskopą, kurio pagalba suformuojamas naujas kelias smegenų skysčio tekėjimui, – pasakojo Vaikų neurochirurgijos skyriaus gydytojas neurochirurgas Mindaugas Urbonas. – Šių operacijų metu nepaliekama jokių svetimkūnių ir paciento gyvenimas nebūna priklausomas nuo šunto funkcionavimo. Taip pat neuroendoskopas naudojamas esant vaikų galvos smegenų cistoms, smegenų skysčio ištekėjimo sutrikimui bei kitais atvejais, kuomet sutrikdoma smegenų skysčio cirkuliacija.“
Kauno klinikų informacija
