Įgyvendindami Valstybinio sveikatos stiprinimo fondo finansuojamą projektą Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkai įvertino alkoholio vartojimo sukeliamą žalą Lietuvoje 2015 ir 2016 metais. Alkoholio vartojimas tradiciškai siejamas su daugiau kaip 50 ligų ar ligų grupių, kurių daliai (alkoholinė kepenų liga, apsinuodijimai, alkoholinės kardiomiopatijos ir pan.) alkoholio vartojimas yra vienintelė ligos atsiradimo ar mirties priežastis. Dalies ligų (onkologinės ligos, širdies ir kraujagyslių ligos, virškinimo sistemos ligos ir pan.) atsiradimo rizika yra įtakojama alkoholio vartojimo (dažniausiai kalbant apie ilgalaikį alkoholio vartojimą), o dar viena diagnozių grupė – išorinių traumų, dažniau siejama su epizodiniu alkoholio vartojimu ir girtavimu.
Alkoholio vartojimo žala daug platesnė ir dažnai paliečia aplinkinius asmenis. Dėl šios priežasties alkoholio žalos vertinimas neatskiriamas nuo socialinio ir teisėsaugos konteksto, todėl projekte pirmą kartą alkoholio žalos kaštų skaičiavimuose išskirta alkoholio žalos kitiems nei geriantysis komponentas. Nuo 2010 m. ši sritis tapo PSO alkoholio keliamų problemų prioritetine kryptimi, todėl alkoholio žalos vertinimo tyrimai turi daug galimybių augti savo metodine apimtimi.
Remiantis užsienio šalyse ir Lietuvoje jau išbandyta bei papildomai atnaujinta metodika apskaičiuota, kad alkoholio vartojimo sąlygojamos mirtys galėtų būti siejamos su 7,58 proc. nuo visų mirčių Lietuvoje 2015 ir 2016 m., o tai sudarė apie 3100 mirčių per metus, iš kurių 2,5 tūkst. (81 proc.) teko vyrams.
Alkoholio vartojimo sąlygojamas ligotumas bei netektas darbingumas, minimaliais skaičiavimais, galėtų sudaryti dar mažiausiai 11 proc. susirgimų ir mažiausiai 14 proc. netekto darbingumo atvejų. 2016 m. tai galėjo sąlygoti bent 24 mln. eurų išlaidas sveikatos priežiūrai ir daugiau kaip 15 mln. išlaidų netekto darbingumo išmokų mokėjimui.
Analizuojant Informatikos ir ryšių departamento duomenis apskaičiuota, kad nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami (kaltinami) neblaivūs asmenys, 2015 m. užregistruota daugiau nei 10 tūkst., 2016 m. ― 7,7 tūkst. Tai sudarė atitinkamai 14 ir 13 proc. nuo visų nusikalstamų veikų. Didžiausia nusikalstamas veikas įvykdžiusių neblaivių asmenų proporcija buvo tarp įtariamųjų, įvykdžiusių su agresija ir smurtu susijusias nusikalstamas veikas.
Analizuojant su šeimos gerove bei vaikų apsauga susijusius statistinius duomenis matoma, kad 6 iš 10 smurto artimoje aplinkoje atvejų sukėlė neblaivūs smurtautojai. Maždaug 9 iš 10 globoje esančių vaikų augo piktnaudžiaujančių alkoholiu asmenų šeimose, o kas antra socialinės rizikos šeima į apskaitą įrašyta dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu.
Iš viso alkoholio vartojimo ekonominė našta kasmet galėjo siekti daugiau kaip 320 mln. eurų, o tai sudarė 0,85 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Analizėje įvertinti alkoholio vartojimo ekonominiai kaštai Lietuvoje 2015 ir 2016 m. apima sveikatos priežiūros sistemos kaštus; dėl alkoholio vartojimo netekto darbingumo išmokėtas išmokas; dėl priešlaikinių mirčių neuždirbtas pajamas; autoįvykiuose dėl neblaivių eismo dalyvių kaltės patirtus kaštus (draudimo išmokos dėl autoįvykių); išlaidas alkoholiu piktnaudžiaujančioms socialinės rizikos šeimoms ir jų vaikams (socialinių darbuotojų darbo užmokestis, socialinės pašalpos); piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų vaikų globos kaštus (išlaidos mokykliniams reikmenims, nemokamas maitinimas, vaikų globa, įsikūrimas); nusikalstamų veikų, padarytų neblaivių asmenų, policijos ir teismų bei įkalinimo kaštus (areštų, teismų, įkalinimo kaštai).
Tyrimas parengtas įgyvendinant 2017 m. Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo 1 prioriteto Alkoholio vartojimo prevencija” veiklos 1.3. „Moksliniai tyrimai” priemonės 1.3.1. „Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos” projektą „Alkoholio vartojimo sąlygojamas žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos parengimas ir žalos įvertinimas 2015 m. ir 2016 m.”, finansavimo sutarties Nr. S-320/PRM17-171.
