Kai kurie komentatoriai mano, kad tai suklastota. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pabrėžė, kad šią savaitę iš viso sulaukė 3 pranešimų apie vartotojų įsigytuose bananuose rastas adatas.
Pradėjo tyrimą
Kaip jau žinoma, rugsėjo mėnesį plačiai viešoje erdvėje nuskambėjo incidentas Australijoje, kai šimtuose braškių buvo rastos įsmeigtos adatos, tačiau apie panašius atvejus Europos Sąjungos šalyse VMVT nėra žinoma. Specialistai pataria prarijus adatą kuo skubiau kreiptis į medikus.
„Ketvirtadienio vakarą gavusi naujausią pranešimą apie Marijampolės prekybos centre įsigytą bananų kekę, prismaigstytą adatų, Marijampolės maisto ir veterinarijos tarnyba pradėjo skubų tyrimą, siekdama išsiaiškinti visas su įvykiu susijusias aplinkybes. Kol kas įtariama, jog tai pirkėjų darbas, nes nesutampa nei bananų tiekėjai, nei klasė.
Šiuo laikotarpiu, kol nebus baigtas išsamus tyrimas ir nustatyti nusikaltimą vykdę asmenys ar asmuo, vartotojams, įsigyjantiems bananų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rekomenduoja būti atidiems ir prieš bananus valgant, juos labai įdėmiai apžiūrėti ir jei yra galimybė supjaustyti“, – atsakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Agnė Kolkaitė.
Pasak jos, turimi duomenys atskleidžia, kad prekybos centrams, iš kurių buvo gauti nusiskundimai dėl adatų, bananus tiekia skirtingi tiekėjai, taip pat skiriasi ir bananų klasės.
Įtaria pirkėjus
Įtariama, kad šios pavienės nusikalstamos veikos galėjo nutikti paskutiniuose prekybos grandinės etapuose, o ne importo metu, taip pat neatmetama, kad prekybos salėse apsilankę piktavaliai lankytojai galėjo tyčia įsmaigstyti adatų į bananus.
Prekybos centrai visoje Lietuvoje labai sustiprino vaisių ir daržovių kontrolę sandėliavimo ir kituose etapuose, taip pat ėmėsi stebėjimo kamerų įrašų peržiūros.
Adatą rado ir mėsoje
Buvo gautas dar vienas pranešimas apie Vilniaus prekybos centre pirktą atšaldytą kiaulienos sprandinę, kurioje buvo rasta adata, bet kaip vilnietė teigė, ji panaši į injektavimo.
„VMVT negali patvirtinti, kad adata yra nuo injektavimo įrenginio, tokių įrenginių adatos labai skiriasi nuo pranešėjo pateiktos adatos nuotraukoje.
VMVT kontroliuoja gamintojus ir jeigu įmonė naudoja injektavimo įrenginius, ji yra atsakinga už galimos adatos patekimo į produktą rizikos įvertinimą ir privalo nustatyti veiksmingas kontrolės priemones. Tokia procedūra kontrolės požiūriu vertinama labai rizikinga ir priskiriama svarbiam valdymo taškui, tai yra įmonė privalo nustatyti kontrolės ir korekcijos priemones šio proceso valdymui“, – pranešė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas Gintautas Čereška.
Jo teigimu, įprastai po injektavimo technologinio proceso siekiant įvertinti ar nėra nulūžusių adatų turi būti apžiūrimas įrenginys – jeigu adata yra nulūžusi, visa gamybos partija nedelsiant sustabdoma, jei partija jau pateikta į rinką – atšaukiama.
Taip pat siekiant išvengti žmogiškos klaidos įmonėse yra įrengiami metalo detektoriai, kurie patikrina kiekvieną mėsos gabalą, o metalo detektoriaus veikimas periodiškai kontroliuojamas. Nustačius, kad metalo detektorius nebeveikia, visa partija sulaikoma ir tiriama pakartotinai.
„Atsižvelgiant į tai, kad mėsa tiekiama dideliam prekybos tinklui, pavienis (nepramoninis) atskirų gabalų injektavimas dėl didelių sąnaudų mažai tikėtinas, taip pat mažai tikėtina, kad gamintojas tiekdamas dideliam tinklui rizikuotų savo reputacija ir kontraktu. Tokia adata negalėjo patekti į mėsą ir leidžiant veterinarinius vaistus ar preparatus jai nulūžus, kadangi ji yra su antgaliu, kuris per odą patekti negalėjo.
Atsižvelgiant į tai galima įtarti ir tyčinius gamybos, paskirstymo, prekybos darbuotojų ar net pirkėjo veiksmus.
Gavusi informaciją apie subjektą, kuriame buvo parduodamas produktas, bei gamintoją VMVT nedelsiant pradėjo tyrimą, t. y. atliks Lenkijos gamintojo į Lietuvą tiekiamos produkcijos laboratorinius tyrimus, paimti iš rinkos keli mėginiai ištirti (vandens kiekį, fosfatų, druskos kiekį, kt. – kas galėtų parodyti, jog mėsa galimai buvo injektuota). Jei tyrimų rezultatai nerodys galimo vandens ar kitų priedų pridėjimo, galėsime daryti prielaidą, jog tai tik tyčinis veiksmas ar piktybinis pranešimas“, – paaiškino G.Čereška.
