Pirmą kartą Lietuvoje atlikta sudėtinga operacija šeimai suteikė galimybę išsaugoti abi mergaites, sėkmingai sulaukti nėštumo pabaigos ir dėkoti ne tik gydytojams, bet ir visiems kraujo donorams, kurie to net nežinodami prisidėjo prie vienos mažos mergaitės gyvybės išgelbėjimo.
Tuomet dar dvynių besilaukiančios Kristinos nėštumas buvo įprastas, visi tyrimai blogų ženklų nerodė. „Mano nėštumą prižiūrinti gydytoja akušerė ginekologė nusprendė padaryti papildomą echoskopiją, todėl išrašė siuntimą į Panevėžio ligoninę. Po apžiūros išgirdome, kad pas vieną iš dvynių buvo daug vandenų, o vaikelio svoris yra per didelis dėl skysčio vaisiaus pilve. Gydytojas nedelsiant patarė vykti į tretinio lygio ligoninę ir mes pasirinkome Kauno klinikas“, – pasakojimą pradėjo dvynukių mama.
Gavę skubų siuntimą, tėvai iškart vyko į Kauno klinikas ir pateko pas Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoją akušerę ginekologę, Vaisiaus medicinos centro vadovę doc. dr. Eglę Machtejevienę.
„Darydama ultragarsą gydytoja iškart pamatė, kad kažkas ne taip, todėl nusprendė stacionarizuoti mane ir atlikti daugiau tyrimų. Tuo metu su vyru jautėme didelį nerimą ir baimę – juk visą nėštumo laikotarpį jaučiausi gerai“, – prisimena Kristina.
Kitą rytą moteriai gydytoja pakartotinai atliko detalų ultragarso tyrimą, kurio metu šeima sužinojo, jog nors mamos kraujo grupė – neigiama, vienos iš mergaičių – teigiama.
„Atlikus tyrimą, Kristinai nustatėme rezus izomunizaciją: mamos kraujo grupė neigiama, vienos iš dvynių taip pat neigiama, tačiau kitos mergaitės – teigiama, – aiškina doc. E. Machtejevienė. – Šiai mergaitei ir išsivystė rezus izomunizacija su visomis komplikacijomis. Jeigu šeima būtų pasirinkusi nieko nedaryti ir laukti, vaisius būtų žuvęs, tačiau po išsamaus procedūros išaiškinimo šeima nusprendė, kad darys viską, jog abi mergaitės turėtų šansą gyventi.“
Rezus izoimunizacija – tai būklė, galinti atsirasti nėštumo metu, kai motina yra rezus neigiama, o vaisius rezus teigiamas. Ji diagnozuojama nustačius antikūnus prieš rezus faktorių nėščiosios kraujyje. Antikūnai, iš motinos organizmo per placentą patekę į vaisiaus kraujotaką, pradeda ardyti vaisiaus raudonuosius kraujo kūnelius, todėl prasideda mažakraujystė. Vaisiaus ir nėštumo baigties prognozė priklauso nuo vaisiaus pažeidimo diagnozavimo laiko, pažeidimo sunkumo ir tinkamos nėščiosios priežiūros. Gydytoja pabrėžia, kad labai svarbu, kad rezus neigiama nėščioji, kurios organizme randama antikūnų, būtų laiku nusiųsta konsultuotis ir gimdyti į Perinatologijos centrą.
Vaisiui, kuriam buvo nustatyta patologija, dar negimus buvo 4 kartus perpiltas kraujas, rašoma Kauno klinikų pranešime.
Pirmą kartą kordocentezė ir intrauterinis kraujo perpylimas atlikti anksti – 25 nėštumo savaitę. Plona adata, kuri buvo įvesta į virkštelę, gydytojai leido kraują, tuo pačiu metu buvo stebima vaisiaus būklė. Toks sudėtingas procesas, kuomet kraujas perpilamas dar įsčiose esantiems dvyniams, išgelbėjęs dar negimusios mergaitės gyvybę, Lietuvoje buvo atliktas pirmą kartą, Europoje atliekami ypač retai, keliuose centruose.
Šiuo metu jau sveikas mergaites ant rankų supanti Kristina dėkoja visam Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos ir Neonatologijos klinikos personalui, kurie padėjo šeimai sulaukti taip išsvajoto stebuklo.
„Septynias savaites praleidus Kauno klinikose, gimė dvi visiškai sveikos ir nuostabios mergaitės. Po gimimo Neonatologijos klinikos gydytojai dar kartą atliko kraujo perpylimą, po kurio sėkmingai galėjome keliauti namo. Mergaitės auga gerai, neturime jokių sveikatos problemų, o visiems gydytojams ir, žinoma, kraujo donorams, nuoširdžiai dėkojame už mūsų dvynukių sveikatą ir gyvybę.“
Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėštumo patologijos sektoriaus vadovė, gydytoja akušerė ginekologė doc. Regina Mačiulevičienė pabrėžia, kad be pačios šeimos ryžto išsaugoti abiejų dukrelių gyvybes ir sutikimo, jog būtų atliekamos visos vaisių gelbėjančios gydymo procedūros, tokios laimingos istorijos pabaigos nebūtų.
„Ši procedūra – daugiadalykės gydytojų komandos darbas, todėl negalime pamiršti ir Kauno klinikų Kraujo centro pagalbos. Vadovė dr. Diana Remeikienė ir gydytoja dr. Dalia Toločkienė bei jų komanda skubiai sureagavo į šią situaciją ir darė viską, jog kraujo atsargos, sukauptos iš kraujo donorų, mus ir šeimą pasiektų laiku. Jeigu ne kraujo donorai, tokios sudėtingos procedūros mes nebūtume galėję šeimai net pasiūlyti“, – kraujo donorų indėlio ir pakankamų kraujo atsargų ligoninėje svarbą pabrėžia doc. R. Mačiulevičienė.
