Taip viliasi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo projekto kūrėjai.
Tai – jau dešimtmetį derinamas modelis, kuris, kaip teigiama, bus naudingas abiems pusėms: tiek pacientams, kuriems tiekiant sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigoje buvo padaryta žala, tiek ir medikams, kurie dėl netyčinių klaidų neberizikuos netekti licencijos.
Tačiau Lietuvos draudikų asociacija, kaip tai ir numatė projekto kūrėjai, kritikuoja reformą ir įspėja, kad ji sukels tik chaosą.
Didžiausios pacientams išmokėtos sumos
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė, pristatydama įstatymo pakeitimo projektą pastebėjo, kad dabartinė sistema veikia labai neefektyviai ir daugeliu atveju pacientams padaryta žala lieka neatlygintina.
Tai esą rodo ir informacija apie draudimo bendrovių pelnus. Skaičiai rodo, kad gaudamos milijonines draudimo įmokas iš gydymo įstaigų pacientams draudimo bendrovės sumoka tik nedidelę dalį įmokėtos sumos.
Pavyzdžiui, pernai draudimo bendrovės turėjo sudariusios beveik 2 tūkst. 500 sutarčių su gydymo įstaigomis, tačiau buvo tik 35 atvejai, kai už pacientų sveikatai padarytą žalą buvo išmokėti pinigai, kurių bendra suma siekė vos 130 tūkst. 208 eurus, kai per metus sumokamų draudimo įmokų suma siekė beveik 1 mln. 300 tūkst. eurų.
2015 metų duomenys rodo, kad draudimo įmokų suma siekė daugiau nei 2 mln. eurų, o išmokamų žalų suma nesiekė nė 100 tūkstančių eurų.
Be to, pacientams išmokamos sumos už patirtą žalą sveikatai, buvo palyginti nedidelės.
Pavyzdžiui, didžiausiai pacientui ar jo artimiesiems atlyginta žala, remiantis Lietuvos teismų praktikos duomenimis, siekė 55-70 tūkst. litų (apie 16-20 tūkst. eurų).
Didžiausios sumos buvo išmokėtos šeimoms dėl gydymo įstaigos klaidų netekus artimųjų.
2011-2015 m. duomenys rodo, kad po 40 tūkst. litų (11,57 tūkst. eurų) buvo išmokėta tėvams, netekusiems naujagimių, 50 tūkst. litų (14,47 tūkst. eurų) gavo vienintelės dukters netekusi mama, 29 tūkst. eurų suma buvo priteista vaikams, netekusiems vieno iš tėvų.
Kaip sakė A.Kubilienė, šie skaičiai tik parodo, kad labai didelė dalis sumokėtų draudimų įmokų, nepaisant administracinių išlaidų, lieka draudimo bendrovių pelnu.
„Tos lėšos turi būti naudojamos tik pacientų patirtos žalos kompensacijai, o ne verslui, kaip yra dabar“, – įsitikinusi A.Kubilienė.
Žalą įrodyti bus paprasčiau
Maža dalis pacientams už patirtą žalą išmokamos draudimo įmokų sumos nereiškia, kad tos žalos patiriama nedaug.
Tiesiog iki šiol norėdami gauti kompensaciją pacientai neretai turėdavo kreiptis į teismus.
Bet, kaip pastebėjo pacientų atstovė, asociacijos Onkologija.lt prezidentė ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narė Zita Zamickienė, dalis nukentėjusiųjų nuspręsdavo to nedaryti, nes arba neturėdavo pakankamai pinigų pasisamdyti advokatams, arba patys nemokėdavo surinkti visų reikalingų duomenų bylai pradėti.
Be to, pacientai dėl žalos atlyginimo neretai nesikreipia, nes šiuo metu galiojanti tvarka yra labai sudėtinga ir, norint gauti išmoką, tenka sugaišti daug brangaus laiko.
Dabar gi norint gauti išmoką nukentėjusiems užteks kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.
„Naujajame projekte, priešingai nei senajame, pacientui neliks prievolės pateikti įrodymus, patvirtinančius jo pareiškime išdėstytas aplinkybes.
Bet, nežiūrint į tai, pacientas turės tiksliai išdėstyti, kaip, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis patyrė žalą sveikatos priežiūros įstaigoje.
Ar paciento teisės gydymo įstaigoje nepažeistos, ar pažeistos, turės įrodyti skundžiama gydymo įstaiga.
Tai palengvintų paciento, kuris neretai nėra išsamiai susipažinęs su teisės aktais, situacijos sprendimą“, – žadėjo pacientų atstovė Z.Zamžickienė.
Žadama, kad patvirtinus naująjį modelį būtų trumpinamas pacientų prašymų atlyginti žalą nagrinėjimo laikas, nuo pacientų pečių nuimama žalos įrodinėjimo našta, o žala pacientams būtų atlyginama, jei atsirado tiekiant sveikatos priežiūros paslaugas ir jei jos buvo galima išvengti.
Pacientams padarytos žalos komisijos veiklos ataskaitos kasmet būtų tiekiamos viešai.
Gydytojai neberizikuos netekti licencijos
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo projektas turėtų palengvinti ir medikų dalią.
Pagal iki šiol galiojusią tvarką gydytojams už padarytas klaidas gresia netekti licencijos. Tai skatina slėpti klaidas, kartu trukdo analizuoti jų priežastis – ar tai gydytojo, ar sisteminė klaida – ir iš jų mokytis, kad būtų užtikrinta geresnė paslaugų kokybė.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žadėjo, kad po reformos medikas, padaręs daugiau nei vieną klaidą per metus, neberizikuos netekti licencijos. Ji bus tik sustabdoma. Pakėlęs kvalifikaciją medikas vėl galės dirbti.
Todėl gydytojams nebereikės slėpti savo klaidų, kas gali padėti užtikrinti didesnį skaidrumą ir sumažinti riziką pacientams.
„Nors pastaruoju metu vis daugiau žmonių išdrįsta kreiptis dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, vis tik ji atlyginama itin retai, nes tam būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.
Taip pat dažnai būna sudėtinga nustatyti kaltą asmenį, nes žalos priežastys būna sisteminės. Todėl pacientams padaryta žala lieka neatlyginta, o tai skatina pacientų nepasitikėjimą medikais ir visa sveikatos priežiūros sistema“, – komentavo A.Veryga.
Neliktų gynybinės medicinos
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento Liutauro Labanausko teigimu, Lietuvoje siūlomas įdiegti žalos be kaltės modelis jau ne vienerius metus taikomos daugelyje Europos Sąjungos šalių ir dabar metas jį įdiegti mums.
„Taip būtų nustatomi labai aiškūs žalos atlyginimo kriterijai. Taip pat įstaigos nebebūtų įpareigotos draustis civilinės atsakomybės draudimu, o pacientų patirta žala būtų atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos valdomos sąskaitos.
Kitaip tariant, būtų galima „išgyvendinti“ gynybinę mediciną, o tai leis sutaupyti nemažai valstybės lėšų, skirtų pacientų gydymui“, – aiškino L.Labanauskas.
Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga įsitikinęs, kad naujasis modelis bus rimtas kultūrinis pokytis, padėsiantis pagerinti medikų ir pacientų santykius.
Sukels tik chaosą?
Tiesa, naujuoju modeliu patenkinti ne visi. Jį jau sukritikavo draudikai.
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis po Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusios spaudos konferencijos suskubo išplatinti štai tokį savo komentarą: „Pono L.Labanausko stumiama reforma pacientų žalos atlyginimo sistemoje sukels tik chaosą: sukurs nepagrįstus lūkesčius pacientams, padidins finansinę naštą gydymo įstaigoms bei valstybei ir vis tiek nesustabdys pacientų ir ligoninių bylinėjimosi.
Ko pasekoje gydymo įstaigos bus priverstos ne tik mokėti didžiulius finansinius įnašus į fondą, bet ir toliau pirkti draudimo paslaugas.
Visa tai pagrindžia ir pats faktas, kad pasaulyje vos kelios šalys taiko pilną be kaltės modelį ir tai nulemia esminis faktorius – tokios sistemos yra ypač brangios ir reikalauja didelių administracinių pajėgumų.
Pavyzdžiui, Danijoje metinis fondo biudžetas yra 100 mln. eurų, o į fondą kreipiasi 10 000 pacientų“.
